„Lietuvai šitas susitarimas yra tikrai geras, nors mes kaip Europos Sąjungos dalis vykdėme ir vykdysime bendrą politiką čia. Tų tikslų prasme, mes tikrai juos galime pasiekti nesunkiai, nes anksčiau Lietuva turėjo daugiau teršiančios pramonės, nei dabar“, - BNS pirmadienį sakė ministras.
Jo teigimu, įgyvendinant susitarimą bus svarbus įsibėgėjantis daugiabučių renovacijos projektas, vėjo, saulės energetikos vystymasis. Tačiau K.Trečiokas atkreipė dėmesį, jog JT susitarimas nėra teisiškai įpareigojantis, o Lietuvoje jis bus įgyvendinamas augant ekonomikai. Jo teigimu, energetikos sektorius kartu su transportu ir žemės ūkiu išlieka pagrindiniais taršos šaltiniais Lietuvoje. „Šiems sektoriams tai bus iššūkis, tačiau yra pakankamai naujų technologijų ir jos ne tokios brangios, kaip anksčiau, ir visi sektoriai turi galimybių“, - sakė aplinkos ministras.
Reikės išspręsti keletą problemų
Jis teigė, kad Paryžiaus klimato susitarimas neprieštarauja strateginiems valstybės žingsniams energetinės nepriklausomybės link. „Tai tikrai nesusiję, (...) tačiau, be abejo, teks investuoti. Pats kuras ar šaltinis nėra tarša, tarša yra tai, ką išmetame. Galime sudeginti ir naftą, ir net anglį taip, kad gamtos neužterštume, bet čia reikia investuoti į technologijas, į valymus“, - sakė K.Trečiokas. „Tai kainuoja, bet tai nėra nepasiekiama ar nesuderinama“, - pridūrė jis.
Kalbėdamas apie transporto sektorių, ministras teigė, kad Lietuvoje sudeginama palyginti nemažai dyzelino, kuris išmeta daug kietųjų dalelių. Jis tikėjosi, kad po „Volkswagen“ skandalo automobilių gamintojai „investuos ir tas transporto priemones padarys mažiau taršias“.
Tuo metu Lietuvos miestuose reikės išspręsti viešojo transporto problemą, sakė K.Trečiokas. „Tik važinėjant viešuoju transportu galime sumažinti taršą. Tai čia savivaldybės turės pasukti galvą ir papurtyti pinigines“, - tvirtino jis.
Reikia apsieiti be spaudimo
Ministras teigė, kad Lietuvos žemdirbių „nereikėtų spausti į kampą“, kol šalyje žemės ūkis nėra labai intensyvus. „Bet tas priemones su atliekų tvarkymų, su energetikos šaltiniais mes diegsime nežiūrint ar tai žemės ūkis, ar kažkas kito“, - sakė K.Trečiokas.
Po beveik dviejų savaičių derybų Paryžiuje 195 šalių delegatai šeštadienį patvirtino susitarimą, turintį padėti sulėtinti pasaulio klimato atšilimą. Šis žingsnis vadinamas pirmuoju iš tiesų globaliu susitarimu šioje srityje - sutarties įgyvendinimas turėtų prasidėti nuo 2020 metų. Šalys užsibrėžė tikslą, jog globali temperatūra kiltų „gerokai mažiau, nei 2 laipsniais“ bei numatė „dėti pastangas“, kad šiltėjimas neviršytų 1,5 laipsnio. JT klimato kaitos mokslininkų grupė teigia, kad siekiant šių tikslų, šiltnamio dujų išmetimas iki amžiaus vidurio turėtų būti sumažintas 40-70 procentų.
Susitarime taip pat numatyta pagalba besivystančioms šalims - ketinama kurti specialų fondą. Pasaulio lyderių ir mokslininkų teigimu, JT sutartis yra gyvybiškai svarbi, siekiant suvaldyti temperatūros didėjimą ir išvengti pragaištingiausių klimato pokyčių padarinių. Mokslininkai perspėja, kad skubiai nesiėmus veiksmų šalis niokos vis didesnės sausros, potvyniai ir audros, o dėl kylančio jūros lygio bus užlietos žemos salos ir pajūrio teritorijos, kuriose gyvena šimtai milijonų žmonių.
Pagrindinė priemonė kovoje su pasaulinio klimato šiltėjimu - smarkiai sumažinti arba visiškai atsisakyti akmens anglių, naftos ir dujų naudojimo energetikoje, nors šis procesas skatino ekonomikos klestėjimą nuo pramonės revoliucijos XVIII amžiuje.
