Rūta Vainienė
Prancūzija atsisako 75 procentų pajamų mokesčio tarifo už pajamas, viršijančias 1 milijoną eurų. Viena iš tokio sprendimo priežasčių galėjo tapti Prancūzijos Konstitucinės tarybos nutarimas, kad 75 proc. pajamų mokestis yra neteisėtas. Pasak gruodį priimto sprendimo, nuo šių metų pradžios įsigaliojantis mokestis pažeidžia mokesčių naštos lygybės principą.
Kaip bus pakeistas pajamų apmokestinimas, kol kas dar nežinoma. Idėja sumažinti maksimalų tarifą iki 50–55 proc. mokestį ir sumažinti minimalią apmokestinamą sumą buvo atmesta.
Atmesta dėl paprastos priežasties – žymiai didesnius mokesčius tektų mokėti itin plačiam gyventojų sluoksniui. Grąžinti kairiuosius į gyvenimo tikrovę galėjo ir turtingųjų prancūzų sprendimas pakeisti pilietybę. Ir čia ne vien Gerardas Depardieu, kuris, kaip ir dera tikram aktoriui, Rusijos pilietybę priėmė itin artistiškai.
Tyliai sprendimus padarė viešumoje ne taip žinomi žmonės, vengdami masių ir valdžios pasmerkimo bei paniekos. Apklausos rodo, kad prancūzai pritaria aukštiems progresiniams mokesčiams. Reikėtų jų paklausti, ar patys sutiktų atiduoti ¾ savo pajamų. Greičiausiai tektų daryti išvadą, kad progresiniams mokesčiams žmonės pritaria tik tada, kai ne patys juos turi mokėti. Beje, tokią išvadą padiktavo ir Lietuvoje atlikti nuomonės tyrimai.
Taigi Prancūzija su 75 procentų pajamų mokesčio tarifu atsidūrė prie suskilusios geldos. Tie, kurie pakeitė pilietybę, lengvai nebesugrįš, net jei būtų nustatytas nulinis pajamų mokesčio tarifas pajamoms virš milijono. Pakirstas pasitikėjimas, tad dabar galima tik sulaikyti tik tuos, kurie dar nepabėgo.
Lietuva, beje, irgi turi suskilusių geldų. Paaiškėjo, kad vietoje planuotų 17 milijonų gyventojų nekilnojamojo turto mokesčio surinkta niekingi 3,8 milijonai. Tai sudaro mažiau nei 0,02 procento nuo nacionalinio biudžeto mokestinių pajamų. Čia turėtų prieiti Kindziulis ir pasakyti, kad mokestį mokėjo „patriotai arba idiotai“. Pagal įstatymą mokestį turi mokėti gyventojai, kurių namų ūkio turimas nekilnojamasis turtas įvertintas daugiau nei 1 milijonu litų. Ir vėl – magiškasis milijonas! Iš kokio Palubinsko vadovėlio jį lupa prancūzų ir lietuvių politikai – nežinia. Greičiausiai paprasta tautosaka apie milijonierius yra padariusi neišdildomą poveikį politikų mąstymui.
Į Konstitucinį Teismą kreiptis būtų tikrai nedrąsu. Nes jeigu jis, kaip Prancūzijos Konstitucinė taryba, užsimintų apie mokesčių lygybės principą, nekilnojamojo turto mokestis vardan tos lygybės gali būti ne panaikintas, o uždėtas visiems! Apie visuotinį nekilnojamojo turto mokestį užsimenama Vyriausybės programoje.
Štai ir turime tą patį vaizdelį – Lietuvoje ir Prancūzijoje. Sėdi politikai prie suskilusių geldų, darbo grupes formuoja, pikti ant auksinių žuvelių – vienos išplaukė į kitus vandenis, kitos neįkliuvo į užmestus tinklus. Vien pūgžliai, o valgyti norisi. Ką gi, prastą viešųjų finansų sriubą teks iš jų ir virti.
