Prieš porą metų Lietuvos ypatingojo archyvo inicijuotas projektas, kuriuo siekta rasti ir išsaugoti išlikusius partizanų dokumentus, beveik nesulaukė atgarsio.
Nors manoma, kad nemaža dalis antisovietinio pasipriešinimo dalyvių rašytinio palikimo tebėra privačiose rankose, archyvą per metus papildo vos vienas kitas naujas dokumentas, ir tai – rastas atsitiktinai, rašo „Lietuvos žinios“.
„Labai tikėjausi, jog pavyks gauti daugiau dokumentų. Įvairiems Lietuvos muziejams išsiuntėme apie 400 laiškų, gavome vos 34 atsakymus. Dauguma rašė, kad mums rūpimų dokumentų neturi arba turi tik atsiminimus.
Juos siūlė ir pavieniai žmonės. Tačiau atsiminimų saugojimas – ne mūsų funkcija. Privatūs asmenys kartais atneša teismų nuosprendžius, bet paprastai mes juos jau turime“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Lietuvos ypatingojo archyvo direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Remeika.
Šiemet bene vienintelį naują egzempliorių archyvas gavo iš žmogaus, kuris pokario partizano laišką aptiko neseniai įsigytame mediniame name, esančiame Švenčionių rajone. Laiškas buvo užkištas už senos durų staktos.
Vertingiausią dovaną prieš porą metų perdavė Telšių rajono Viešvėnų seniūnijos Sakalų kaime gyvenantis Zigmas Micevičius. Ypatingajame archyve saugomą pokario Lietuvos partizanų dokumentų kolekciją papildė unikalūs Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės dokumentai, Z. Micevičiaus išsaugoti nuo pokario laikų.
Tarp perduotų dokumentų – Šatrijos rinktinės vado įsakymai, paskyrimo raštai, raportai, ataskaitos ir pan.
„Garantuoju, kad žmonės turi dar daug vertingų istorikams liudijimų. Kai kurie renka juos privatiems muziejams. Neretai išgirstame, jog dokumentai paslėpti „patikimose rankose“, bet esą dar ne laikas atiduoti.
Gal žmonės nuo senų laikų tebėra išsigandę? Gal jie, taip pat ir muziejai nerimauja dėl Archyvų įstatymo nuostatų, kur nurodoma, kad tokius dokumentus saugo tik Ypatingasis archyvas, baiminasi, jog nenusavintume jų?“ – svarstė K. Remeika.
Tačiau, anot pašnekovo, dokumentus galima ir paskolinti. Archyve bus padarytos kopijos, o originalai grąžinti savininkams. Prireikus juos bus galima restauruoti – šiuos darbus finansiškai remia Pasaulio lietuvių bendruomenė ir Lietuvių fondas.
„Dokumentus laikant namie tikrai negalima sudaryti tokių sąlygų kaip archyve, nes čia palaikomas specialus jų saugojimo režimas“, – pabrėžė K. Remeika.
Bet gal archyvas galėtų mokėti už atnešamus dokumentus ir taip paspartinti jų kaupimą? Anot K. Remeikos, šioje įstaigoje laikomasi principinės nuostatos – už gaunamus egzempliorius pinigų nemokėti, nes keliai, kuriais jie patenka pas privačius asmenis, ne visada būna švarūs. Pasitaiko atvejų, kai siūlomos ir vogtos vertybės. Priėmus tokį dokumentą būtų skatinamos vagystės.
