Dauguma populiariausių šalies partijų pasisako už išlaidų krašto apsaugai didinimą bei pragmatiškus santykius su Rusija.
Atsakydami į „Vilniaus dienos“ klausimą dėl krašto apsaugos finansavimo bei santykių su Rusija, Darbo partija teigė, kad „įsipareigojimus NATO turime vykdyti, negalime tapti pažadukais, nesilaikančiais duoto žodžio“.
„Yra nustatytas procentas bendrojo vidaus produkto, ir to susitarimo turime laikytis. Su Rusija reikia palaikyti tik pragmatiškus santykius. Mes turime vykdyti tokią užsienio politiką, kuri pirmiausia būtų naudinga Lietuvai. Santykiai turi būti naudingi, pelningi mums, o ne atvirkščiai. Pragmatizmas yra geriausia kalba su tokia šalimi kaip Rusija. Tik tai turi būti daroma nemažinant Lietuvos ekonomikos augimo ir suvereniteto“, - sakoma DP atsakyme.
Liberalų ir centro sąjunga priminė, kad jos programoje įrašytas įsipareigojimas išlaikyti būtiną krašto apsaugos finansavimo lygį. „Nuosekliai pasisakėme už profesionalią kariuomenę, todėl krašto apsaugai reikia skirti tiek lėšų, kiek to reikalauja Lietuvos valstybės saugumas ir įsipareigojimai NATO. Geriau bloga taika nei geras karas. Santykiai su Rusija turi būti pragmatiški ir racionalūs, bet nepamirštant principų ir moralinių vertybių. Būtina skatinti ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą su Karaliaučiaus kraštu“, - teigia LiCS.
Tuo metu Liberalų sąjūdis mano, kad toliau didinti išlaidas krašto apsaugai netikslinga, o su Rusija reikia palaikyti gerai pasvertus santykius, orientuotus į ilgalaikius Lietuvos tikslus ir interesus, o ne siekti vienadienės, trumpalaikės naudos. Be to, anot liberalų, reikia nuosekliai dirbti, kad mažėtų Lietuvos energetikos priklausomybė nuo Rusijos.
Lietuvos socialdemokratų partija, pabrėžusi, kad reikia vykdyti įsipareigojimus kitoms NATO narėms, kuriuos priėmėme stodami į šią organizaciją, teigė, jog didinamos išlaidos neturi skurdinti kitų sričių, ir tai įmanoma tik tada, kai didinamas bendras šalies biudžetas.
„Santykiai su Rusija dabar nėra patys geriausi. Tai ne tik nesenų įvykių Gruzijoje aidas,bet ir pakitusi Rusijos politika. Tolesnius santykius su šia šalimi reiktų grįsti geros kaimynystės principais, tačiau neatsisakant ir nepaminant tų vertybių, kurias kelia Lietuva kaip ES šalis. Reikia stengtis, kad ES politika Rusijos atžvilgiu būtų vientisa ir grindžiama ne tik vertybių pagrindu, bet ir įvertinant dialogo būtinybę“, - mano socialdemokratai.
„Išlaidos krašto apsaugai būtinos, jų dydį lemia narystė ES ir NATO. Siekiame, kad Lietuva būtų savarankiška, demokratiška, socialiai atsakinga, su stipriu viduriniu sluoksniu, saugi, lygiateisė ES ir NATO narė, pagarbiai ir abipusiškai naudingai bendraujanti su kaimynais. Tai taikytina ir Rusijai“, - rašoma Naujosios sąjungos atsakyme.
Tautos prisikėlimo partija nemano, kad atsižvelgiant į karo technologijų lygį, biudžeto išlaidų krašto apsaugai proporcijos didinimas kiek nors realiai padidintų Lietuvos saugumą. Tačiau, partijos nuomone, būtina atsižvelgti į Lietuvos įsipareigojimus euroatlantiniams partneriams. Santykiai su Rusija, kaip ir su kitomis valstybėmis, turi būti grindžiami pragmatišku požiūriu, siekiant maksimalaus Lietuvos saugumo bei ekonominių interesų balanso.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai pabrėžė, kad krašto apsaugos išlaidos per artimiausią dešimtmetį turėtų nuosekliai didėti nuo dabartinių 1,3 iki 2 nuošimčių nuo BVP.
„Reikia didinti ne tik finansavimą, bet ir pergalvoti gynybos bei ginkluotųjų pajėgų vystymo koncepciją. Reikia kur kas daugiau dėmesio teritorijos gynybai, aktyvaus rezervo rengimui ir moderniai prieštankinei ir priešlėktuvinei gynybai. Lietuva turės gerus dvišalius santykius su Rusija, jeigu lygiateisių ir skaidrių santykių su Rusija sieks vieninga ES ir NATO. Ir jeigu tokiu būdu bus padėta Rusijai atsisveikinti su poimperinėmis ambicijomis. Lietuva turi siekti lygiateisiško bendradarbiavimo, pagrįsto tarptautine teise ir istorine tiesa, ilgalaikiais abiem pusėms naudingais susitarimais, neieškant trumpalaikės naudos kuriai nors šaliai“, - teigia konservatoriai.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ nuomone, krašto gynybai turi būti skiriamas toks finansavimas, kuris užtikrintų krašto gynybą ir taikos metu, ir esant tiesioginės karinės intervencijos pavojui. Kariuomenė turi būti profesionali, bet kartu valstybėje turi veikti sistema, skirta piliečiams apmokyti karybos meno. Anot „tvarkiečių“, su Rusija reikia palaikyti tokius pat geros kaimynystės santykius kaip ir su visomis kitomis valstybėmis. Siekiant apginti Lietuvos žmonių interesus, santykiai su visomis valstybėmis turi būti pragmatiški.
Valstiečių liaudininkų sąjungos teigimu, reikia deramai ir išmintingai pasverti, kaip lėšos krašto apsaugai naudojamos. Partija teigia esanti už profesionalią kariuomenę, nes su tobula technika turi dirbti profesionalai. O tai nebūtinai turi didinti išlaidas krašto apsaugai.
„Su Rusija dera palaikyti orius, principingus ir dalykiškus santykius. Esame nepriklausoma valstybė, ES narė, todėl su kaimynais elgiamės kaip lygiaverčiai partneriai. Mums svarbu puoselėti nacionalinius interesus bendradarbiaujant su kaimynais“, - mano partija.
