Partijų rinkimų programose akis bado realybę akivaizdžiai pranokstantys pažadai ir iniciatyvos. Analitikams ir mokslininkams kai kurios idėjos primena primirštus komunistinius šūkius, jau nekalbant apie polinkį į populizmą, rašo „Lietuvos žinios“.
Po gero mėnesio Seimą šturmuosiančios partijos žada per kelerius metus padaryti Lietuvą viena laimingiausių šalių pasaulyje, sukurti gausų pasiturinčių piliečių sluoksnį, per kelis dešimtmečius pagausinti tautą iki keturių milijonų.
Svaiginantis laimės šuolis
Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) tikina, kad Lietuva pagal laimingumo indeksą iki 2015 metų bus tarp 15 laimingiausių valstybių. Priminsime, kad 2006 metais mokslininkų sudarytame „Pasaulio laimės žemėlapyje“ mūsų šalis tenkinasi vos 155 vieta. Pagal kitą tų pačių metų tyrimą - Laimingos planetos indeksą - Lietuva liko 149 pozicijoje. Tad ar pavyktų per ne visą dešimtmetį liberalcentristams pagerinti „laimės rodiklį“ net dešimt kartų?
Filosofijos profesoriui Arvydui Šliogeriui toks planas primena bolševizmą. „Tai yra komunistų šūkis arba darželinukų mąstymas. Ką bendra tai turi su liberalizmu? Juk klasikinis liberalizmas byloja: padarysiu čia ir dabar tai, ką galiu padaryti“, - sakė jis. A. Šliogerio manymu, minėta LiCS nuostata - rinkėjų apgaudinėjimas.
4 mln. lietuvių
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) skelbia tautinę ambiciją: „2050 metais lietuvių Lietuvoje turi gyventi ne mažiau kaip 4 milijonai“. Tačiau socialinių mokslų daktarui Boguslavui Gruževskiui šis siekis atrodo neįgyvendinamas. Jam kyla klausimų, ar valstybė sugebės sumažinti mirčių ir padidinti gimimų skaičių ir ar bus pažabota emigracija. B. Gruževskis apskaičiavo, kad norint pasiekti TS-LKD užsibrėžtą tikslą, reikėtų maždaug 18 tūkst. gyventojų prieaugio per metus.
„Politinėmis priemonėmis gimstamumo labai nepadidinsi. Tenka tai pavadinti populistiniu siekiu“, - sakė LŽ pašnekovas.
Gerai gyvenančiųjų - 4 iš 5
Naujoji sąjunga (NS, socialliberalai) teigia, kad 70-80 proc. gyventojų turi tapti vidurinio sluoksnio atstovais. Socialinių mokslų daktarui Romui Lazutkai toks socialliberalų pasiryžimas primena nesenus laikus, kai buvo užsibrėžta sukurti kitokią visuomenę. „Tiems, kas žino istoriją, tai skamba juokingai“, - mano Vilniaus universiteto docentas.
Pasak jo, vidurinis sluoksnis - tai smulkūs savininkai ir išsilavinę profesionalai. „Galėtume sakyti, kad Lietuvoje yra vidurinis sluoksnis. Bet reikėtų kalbėti, kaip jis gyvena“, - pabrėžė R.Lazutka. Jo tikinimu, Vakarų standartus atitinkančių vidurinio sluoksnio atstovų mūsų šalyje tėra apie penktadalis.
Galiausiai, anot R. Lazutkos, vidurinis sluoksnis, kurį sudaro esantieji tarp vargingiausiųjų ir turtingiausiųjų, visada buvo ir bus. „Todėl socialliberalams po kadencijos būtų lengva atsiskaityti. Geriau partijoms tiesiog tvarkytų tuos reikalus, kurie įsisenėję“, - mano jis.
Palankus kraštas verslui
„2011 metais Lietuva bus tarp 20-ies verslui palankiausių valstybių“,- tikina Liberalų sąjūdis (LS). Šiuo metu Lietuva pagal šį Pasaulio banko skaičiuojamą rodiklį užima 26 vietą, nors dar 2006-aisiais buvo šešiolikta. Taigi, tereikia grįžti į buvusią padėtį, ir LS tikslas bus pasiektas.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas klausia: o kas iš to? „Ne reitingas yra svarbiausia, o politinė organizacija. Ką lems tas dvidešimtukas, jei infliacija sudarys 15 procentų? Pavyzdžiui, atvažiavęs Irako ministras pirmininkas siūlė investuoti į Kurdistaną ir siūlė labai gerą verslo aplinką, jokių mokesčių, sakė: atvažiuokite ir dirbkite. Bet ten dirbti - politiškai labai rizikinga“, - palygino verslininkų atstovas.
Jis ragina partijas verčiau mažinti biurokratiją, šešėlinę ekonomiką, iš esmės kovoti su korupcija, neleisti pavojingos rinkos koncentracijos ir paskirstyti mokestinę naštą tarp mažesnių ir didelių įmonių.
Dvigubai mažesnis Seimas
Rolando Pakso vadovaujama partija „Tvarka ir teisingumas“ norėtų, kad Seimo narių būtų perpus mažiau. Politologo Alvido Lukošaičio teigimu, tai tiesiausiu keliu vestų į parlamentinės demokratijos nykimą. „Sumažinus Seimo narių dvigubai, iš karto kiltų rimtų problemų parlamentinės diplomatijos ir tarptautinės politikos srityje. Antra, stipriai nukentėtų atstovaujamoji funkcija, kuri ir dabar neefektyvi. Trečia, sumažėtų parlamentinių diskusijų, debatų, ir taip toliau“, - vardijo politologas.
Anot A. Lukošaičio, pagal formalius parlamentų modelius, Lietuvoje parlamentarų galėtų būti net daugiau - 150. Jo žodžiais, partijų programų nuostatos mažinti Seimo narių skaičių reiškia, kad dar ir dabar gundomasi demokratijai rizikinga prezidento valdžia. „Gaila“,- įvertino tokią iniciatyvą politologas.
Solidarūs mokesčiai
Valdantieji socialdemokratai savo programoje skelbia sieksiantys progresinių ir nekilnojamojo turto mokesčių, kad visuomenė būtų solidaresnė. Ekonomikos profesorius, Seimo narys Kęstutis Glaveckas primena, kad šito jie, būdami valdančioje daugumoje, jau siekė pastarąsias dvi kadencijas. „Ekonominė krizė, kuri gali paliesti Lietuvą, privers bet kokią Vyriausybę koreguoti mokesčių sistemą taip, kad turtingieji valstybei mokėtų daugiau. Tai įvyks, bet ir be socialdemokratų pastangų“,- sakė K. Glaveckas. Jo manymu, nekilnojamojo turto mokestį socialdemokratai įvesti net pavėlavo. „Bet ir šis mokestis yra neišvengiamas“, - teigė parlamentaras.
Marijus Širvinskas
