Sociologinės apklausos duomenys rodo, kad didžiausią įtaką pasirinkimui balsuojant už partiją turi partijos lyderis bei jo asmeninės savybės (39,6 proc.) ir tai, kokie politikai yra partijos sąraše (37,9 proc.).
Mažesnę įtaką žmonių pasirinkimui turi partijos politinės nuostatos ir rinkimų programa (29,4 proc.), bendra nuomonės apie partiją (28,5 proc.) ir sąraše esančių kandidatų asmeninės savybės (21,6 proc.).
Balsuojant už kandidatą į Seimo narius daugiausia įtakos turi jo asmeninės savybės (68,1 proc.) ir kandidato žinomumas (46,3 proc.). Mažiau paveiki kandidato priklausomybė partijai, kurią remia rinkėjas (23,5 proc.)
Apsisprendimą balsuoti rinkimuose labiausiai lemia pareigos ir atsakomybės jausmas (55,7 proc.).
Mažiau įtakos turi nenumatytos aplinkybės (25,4 proc.), sveikata (21.4 proc.) ir dalyvaujančių partijų bei politikų patrauklumas (19,1 proc.).
Tokie veiksniai kaip rinkimų agitacija (5,1 proc.), šeimos, draugų, pažįstamų nuomonė (6,8 proc.), orai rinkimų dieną (1,4 proc.) sprendimui balsuoti ar nebalsuoti turi mažai įtakos.
Atsakydami į šiuos klausimus respondentai galėjo pasirinkti kelis variantus.
Ši apklausa taip pat parodė, kad dauguma žmonių (41,5 proc.) yra nusiteikę balsuoti už politikus, ketinančius radikaliai keisti dabartinę politiką. Trečdalis Lietuvos gyventojų (29,8 proc.) už tokius politikus nebalsuos ir beveik trečdalis (28,8 proc.) dar nežino.
Atviros Lietuvos fondo ir Pilietinės visuomenės instituto užsakytą apklausą 2004 m. liepos 8-11 d. atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų centras "Vilmorus".
Apklausta 1005 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai.
