Per daug pavojinga
Lietuviai žiemos parolimpiadoje dalyvavo kartą – 1994-aisiais. Tada į Lilehamerį vyko slidininkai – Sigita Markevičienė (tuomet Kriaučiūnienė) ir Saulius Leonavičius.
Jiedu įveikė Ignalinoje vykusią atranką, kurioje nukonkuravo kelis lietuvius kolegas.
Vėliau Lietuvos sportininkai nevyko į nė vieną iš septynių parolimpiadų.
„Manau, pagrindinė to priežastis – žiemos sporto šakos daug brangesnės. Čia reikia ne tik specialios aprangos, o ir bazių. Stovykloms, ekipiruotėms trūksta pinigų. Kiti vertus, nėra ir žmonių, kurie norėtų dalyvauti parolimpinėse žaidynėse“, – tv3.lt samprotavo S. Leonavičius.
Jo teigimu, 1994-aisiais Lietuvos parolimpinis komitetas (LPOK) turėjo tikslą į Lilehamerį deleguoti vieną ar du savo sportininkus. LPOK finansavo visą sportininkų pasiruošimą žaidynėms.
„Su Sauliumi esame pirmi ir paskutiniai parolimpiečiai. Mūsų išvažiavimas buvo kaip apsižvalgymas, pabandymas. Lietuvoje nėra sąlygų. Be to, silpnaregiams varžytis nelengva – slidinėjimo trasos tokios pat, kaip ir sveikųjų. Pavojinga. Pamenu, 1994-aisiais vokietei, besileidžiančiai nuo kalno, lūžo kelio sąnarys ir teko amputuoti koją, – prisiminė S. Markevičienė. – Mums labai trūko informacijos. Manėme, kad šliuošime lygumoje, o leidomės nuo 15 aukštų namo aukščio. Tai sužinojusi, net pasimečiau, išsigandau. Jei būčiau tokią informaciją turėjusi anksčiau, negaliu pasakyti, ar būčiau sutikusi dalyvauti.“
Finansavimo užtenka vienam sportininkui
„Šiuo metu padėtis tokia, kokia ir realybė“, – parolimpiečių situaciją vertino Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos (LNSA) atsakingasis sekretorius Evaldas Brazlauskis.
Jo teigimu, LNSA šiuo metu nėra žinoma nė vieno neįgaliojo slidininko, kuris galėtų pretenduoti į parolimpines žaidynes.
„Lietuvoje nėra sąlygų. Pagrindiniuose miestuose neturime slidinėjimo trasų. Ne tik parolimpiečiai, o ir sveikieji neturi kur treniruotis. Ignalinoje sąlygos geros, bet ten neįgalieji neprivažinės“, – įsitikinęs E. Brazlauskis.
Pašnekovo skaičiavimu, vieno sportininko paruošimas parolimpiadai kainuotų 20 tūkstančių eurų. Bendra LNSA gauta parama 2018-iesiems – 28 tūkstančiai.
Asociacija į Pjongčango olimpines žaidynes išsiuntė penkis slidininkus.
Nėra sąlygų
Olimpinė čempionė Vida Vencienė įsitikinusi – netrukus atsiras sportininkų, dalyvausiančių parolimpinėse žaidynėse. Vienai olimpinės misijos vadovių daugiausia vilčių teikia akmenslydžio komanda, kuri galėtų prasibrauti į po ketverių metų vyksiančias Pekino žaidynes.
„Šiemet olimpiadoje turėjome tik devynis sportininkus. Parolimpiečiams dvigubai sunkiau. Trūksta finansavimo, reikalingos lėšos dalyvauti pasaulio taurės etapuose. Be to, neturime sąlygų, bazių, žiemų, ledo… Pastarasis Lietuvoje nepaprastai brangus“, – vertino V. Vencienė.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė pateikti asmeninę nuomonę, kodėl į parolimpiadas nevyksta lietuviai atsisakė.
„Tai – ne mano sritis. Tas pats, kas klaustumėte apie aplinkos apsaugą“, – lygino D. Gudzinevičiūtė.
Kaltas šalies požiūris į neįgaliuosius
LPOK dėl esamos žiemos sporto padėties turi savo vertinimą.
„Paprastai tariant, tai – 28 nepriklausomybės metų pasekmė. Kalbu apie politiką neįgaliųjų sporto atžvilgiu, visos švietimo sistemos požiūrį į neįgaliuosius. Jie mokyklose dažniausiai atleidžiami nuo kūno kultūros pamokų. Sporto įstaigose labai mažai sportuojančių neįgaliųjų“, – vardijo LPOK generalinis sekretorius Paulius Kalvelis.
Jo nuomone, visa minėta situacija mažina bendrą parolimpiečių skaičių vasaros žaidynėse. Anksčiau atletų būdavo gerokai daugiau.
Dabar LPOK visas viltis deda į akmenslydininkus. Tikimasi, kad jie po ketverių metų prasibraus į Pekino žaidynes.
Lietuvos kerlingo asociacija (LKA) šiemet sulaukė 14 tūkstančių eurų Kūno kultūros ir sporto departamento paramos, skirtos neįgaliųjų sportui.
Prie akmenslydinininkų tobulėjimo finansiškai žada prisidėti ir LPOK.
„Mūsų komitetas atsakingas tik už aukšto meistriškumo sportininkus. Tačiau patys suprantame, kad jei finansuosime tik tokius, mūsų po aštuonerių ar 10 metų nebereikės, – kalbėjo P. Kalvelis. – Sunku pasakyti, kas įvyks per artėjančius ketverus metus. Galbūt žiemos sporte atsiras antras Mindaugas Bilius. Tačiau tokių kol kas nematyti.“
Akmenslydininkai dalyvavo pasaulio čempionate
Lietuvoje nėra nė vieno akmenslydžio centro. Šiai sporto šakai reikalingas specialus, lygus ledas. Tokio mūsų šalyje nėra.
Lietuviai treniruotis vyksta į Rygą.
Lietuvoje kelerius metus yra dvi neįgaliųjų akmenslydžio komandos, kurias sudaro po keturis asmenis. Viena ekipa įsikūrusi Vilniuje, kita – Kaune. Vilniečiai dalyvavę ir pasaulio čempionate, kuriame užėmė 12-ąją vietą.
„Vertinant visas sporto šakas, neįgaliųjų akmenslydis turbūt būtų vienas greičiausiai paruošiamų parolimpiadai. Pateiksiu Estijos pavyzdį – mūsų kaimynų komanda susikūrė prieš trejus metus, o šiemet dalyvavo parolimpinių žaidynių atrankoje. Jiems pritrūko vos vienos pergalės. Taigi galimybės didelės, bet viskas priklausys nuo sporto ir miesto valdininkų požiūrio“, – įsitikinęs LKA generalinis sekretorius Vygantas Zalieckas.
Jo nuomone, pagrindinė priežastis, kodėl 24 metus Lietuva neturi parolimpiečių – sporto bazių trūkumas.
