Galutinis sprendimas dar nepriimtas, tačiau valdžia nori leisti atsidaryti lauko kavinėms, kino teatrams, sporto klubams ir dideliuose prekybos centruose esančioms parduotuvėms. Tiesa, lauktų daug išlygų. Vyriausybė taip pat išsamiai pristatė, kaip galėtų atrodyti koncertus bei dideles šventes atveriantis galimybių pasas.
„Tikrai visi pakeitimai neįsigalios sausio pirmą, atsiprašau (juokiasi), pirmadienį, balandžio 19-ą, nes tam yra objektyvių kliūčių“, – sako premjerė Ingrida Šimonytė.
Vyriausybė ruošiasi karantino laisvinimui. Nors galutinį sprendimą ministrų kabinetas turėtų priimti ketvirtadienį, I. Šimonytė prabyla, kad veiklas nori atverti palaipsniui, tam, kad visi pradedantys dirbti žmonės atliktų COVID-19 testus.
„Anksčiau mes kiekvieną savaitę vis svarstydavom inkrementišką dalį kažkokių pakeitimų, tai šį kartą nusprendėme priimti sprendimus, kurių nesiejame su galimybių pasu ir išdėlioti per dvi savaites tų veiklų atsivėrimą ar dalinį veikimą“, – pasakoja I. Šimonytė.
Nuo pirmadienio, balandžio 19-osios planuojama atidaryti kino teatrus, uždarytas parduotuves prekybos centruose, atskiro įėjimo neturinčios parduotuvės galėtų veikti tik darbo dienomis.
„Tai man nesuprantama, kodėl tas šeštadienis, sekmadienis su tuo pačiu ploto, srauto apribojimu yra pavojingesnis, kuo ta savaitės diena yra kitokia. Tie šeštadieniai sekmadieniai yra išimti, nelabai aš suprantu dėl ko, nes saugiklis pagrindinis yra lankytojų skaičius ir jo negalės būti daugiau“, – teigia prekybininkų atstovė Rūta Vainienė.
Nuo balandžio 22-os Vyriausybė svarstys atidaryti lauko kavines. jei žmonės iš skirtingų namų ūkių, prie staliuko galėtų susitikti tik du klientai. Lauko kavinės galėtų dirbti nuo septynių ryto iki devintos vakaro.
„Esame dar priversti riboti laiką, vertinam dar augančius skaičius ir reanimacijų lovas, iškarto drąsaus sprendimo negalime priimti. Per artimiausias dvi savaites valdžia svarstys atidaryti sporto klubus, nori leisti organizuoti nedidelius reginius griežtai ribojant dalyvių skaičių“, – kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Nuo gegužės trečiosios pagal dabartinius siūlymus galėtų pradėti veikti didžiosios turgavietės, abiturientai grįžtų į klases. Miestų gatvėse kalbinti žmonės laukia nesulaukia, kada vėl galės mėgautis pamėgtomis pramogomis:
„Man tai pirmoj eilėj baseiną, už tai, kad aš mėgstu eiti į baseiną, tai man pirmoj eilėj reikia baseino.“
„Labai teatro, koncerto, retkarčiais su draugėmis pasėdėti prie staliuko lauke, kavos, pyragėlio.“
„Visko, socialinės visos veiklos pasiilgę, natūralu, ką leis, tą ir darysim.“
„Norėtųsi nueiti į kavinę atsigerti kavos, elementariausiai, po to žiūrėti pagal saugumą, bet ir kino teatrų labai pasiilgom.“
„Į mokyklą labiausiai grįžti norėčiau.“
„Bent pasivaikščiodamas prisėsiu kavutės.“
Renginių industrijos atstovai trečiadienį internete suorganizavo protesto akciją. Platino vaizdo įrašus su prašymais leisti jiems dirbti, nes skiriamos valstybės pramos jiems neužtenka.
„Mes privalome dirbti. Jeigu ne kreipiuosi į Klaipėdos delfinariumą, įgūdžių ir gebėjimų dar nepraradau“, – sako atlikėjas Stanislavas Stavickis.
„Aš norėčiau ne pramos, ji yra labai nedidelė – 257 eurai. Ar iš to galima išgyventi? Šeimai iš penkių asmenų? Turint įsipareigojimus, nemanau“, – pasakoja renginių organizatorius Evaldas Venskutonis.
Renginių industrijoje plušančių gyventojų norus Vyriausybė nori išpildyti galimybių pasu štai taip atrodančiu elektroniniu, popieriniu dokumentu, kuris suteiktų dar daugiau laisvių, tačiau tik paskiepytiems, persirgusiems ir testuotiems žmonėms. Parodę galimybių pasą žmonės galėtų mėgautis didesniais renginiais viduje, masinėmis šventėmis lauke, sporto varžybomis.
„Kaip pavyzdys galėtų būti LKL finalas, arba didelis koncertas, tam įsijungtų galimybių pasas. Renginių vedėjai, fotografai, muzikantai. Jiems visiems reikia sugrįžti į veiklą. Ir galimybių pasas yra tas instrumentas, kuri galėtų atidaryti ir asmeninių švenčių visas tas veiklas“, – teigia A. Armonaitė.
Nors Vyriausybė palaiko paso idėją, nėra išspręstas vienas pagrindinių klausimų: kas mokės už gyventojų testavimą, jei jie dar negaus skiepo. jei testavimą dengtų valstybė ar savivaldybė, kiek kartų per mėnesį valstybės sąskaita tokį testą būtų galima atlikti?
„Pasiūlymas yra, kad valstybė apmokėtų tuos testus, tai pat diskutuojama su savivaldybėmis, kurios galėtų apsidalinti galbūt našta, logistiką užsiimt“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Vyriausybė nerimauja, kad dėl paso įvedus nemokamą testavimą, patikros punktus užplūstų minios žmonių ir savivaldybės su testavimo iššūkiais nebesusitvarkytų.
