Šių metų sausio 31 dieną Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje atidaryta paroda “Vokiečių autorių ir Williamo Shakespeare’o kūryba Lietuvos teatrų scenose 1945-2002”.
Ši paroda 2002 metų birželį buvo eksponuojama Wetzlare (Vokietija) Miesto ir industrijos muziejuje tradicinio renginio “ietuviški susitikimai” atidarymo proga, o vilniečiams ir sostinės svečiams siūloma susipažinti su kiek glaustesniu parodos variantu.
Ši paroda - pirmas Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus žingsnis rengiant parodas už Lietuvos ribų. Parodoje eksponuojamos nuotraukos, scenovaizdžių ir kostiumų eskizai, afišos, programos ir kostiumai, kuriais pristatomi ryškiausi XX a. II pusės Lietuvos teatrų režisierių darbai.
Į Lietuvos teatro istoriją įėjo Friedricho Schillerio, Henricho von Kleisto, Gerharto Hauptmanno istorinių pjesių pastatymai, šių garsių dramaturgų veikalai domina ir šiuolaikinio teatro režisierius bei žiūrovus, o greta jų Lietuvos teatras atranda naujus vardus - vyresnės kartos dramaturgą Botho Straussą, naujuosius autorius Albertą Ostermayerį, Mariusą von Mayenburgą, vaikiškų spektaklių repertuaruose nuolat sutinkamos Ernsto Theodoro Amadeuso Hoffmanno ir brolių Grimų pasakų inscenizacijos.
Williamo Shakespeare’o kūryba bei jo tragedijų parašytos operos bei baletai - labai svarbi Lietuvos teatro kultūros dalis. Jo tragedijas “Hamletas”, “Makbetas”, “Otelas”, režisuotas Eimunto Nekrošiaus, matė daugybė žiūrovų Lietuvoje ir užsienyje; plačiai išgarsėjo Vladimiro Vasiljevo pastatytas Sergejaus Prokofjevo baletas “Romeo ir Džuljeta”, kurį dažnai diriguoja Mstislavas Rostropovičius, jaunoji publika plūste plūsta į Oskaro Koršunovo novatoriškai pastatytą “Vasarvidžio nakties sapną”, o klasikinės muzikos ir šokio mėgėjai dažnai lanko lenkų choreografo Krzysztofo Pastoro to paties pavadinimo Felixo Mendelsohno Bartholdy baletą.
Per keletą dešimtmečių greta populiariausiųjų scenos kūrinių Lietuvos teatrų afišose buvo galima aptikti ir kitų nemažiau įdomių vokiečių kūrėjų pavardes - tai Richardas Wagneris, Carlas Maria von Weberis, Fritzas von Flotowas, taip pat vokiečių dramaturgų, poetų, rašytojų kūrinių motyvais sukurtos Giuseppe Verdi, Charles’io Gounod, Jacqueso Offenbacho operos.
Paroda, kurią parengė muziejaus darbuotojos Alė Gutauskienė, Auksė Kapočiūtė ir Aušra Endriukaitienė, veiks iki vasario 28 dienos.
