Susitarime numatytane vėliau kaip iki2030 metų finansavimągynybaipadidinti iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto - puse procentinio punkto daugiau nei dabar.
Dokumente numatoma2022 metais priimti sprendimus dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.
Jį pasirašė valstiečių, konservatorių, liberalų,socialdarbiečių, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovai.
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad pasirašytas dokumentas "stiprins mūsų valstybę" ir "demonstruoja, kad ypatingai svarbiais klausimais pačios svarbiausios politinės partijos gali atrasti sutarimą".
"Jis (dokumentas - BNS) tobulas niekada nebus, bet jis yra maksimaliai artimas tam, ko mes maksimaliai trokštame", - ceremonijoje teigė premjeras.
Valdančiųjų "valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtino, kad, esant poreikiui, gynybos finansavimas augs sparčiau, nei numatyta dokumente.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sakė, kad numatomas gynybos finansavimo augimas yra realistinis.
"2 proc. BVP leido šiek tiek kariuomenei atsigauti, (...) 2,5 proc. finansavimas būtų realus atgrasymo ir gynybos pajėgumų vystymas", - kalbėjo jis.
Nauji punktai
Kai kurios partijos nėra iki galo patenkintos pasirašytu susitarimu, tačiau sako, kad tai yra reikalingas kompromisas.
Pavyzdžiui, konservatoriai teigė, jog dokumente nėra numatytas pakankamas gynybos finansavimo augimas.
"Mes manome iš esmės, kad tai yra geras žingsnis, ypatingai kai tarp pasirašiusiųjų yra partijų, kurios anksčiau išvis nebuvo išreiškusios savo aiškios pozicijos dėl gynybos", - sakė konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.
"Tačiau mes šalia to paskelbėme ir savo atskirąją nuomonę, kad jeigu nuo 2020 metų Vyriausybė būtų formuojama kartu su Tėvynės sąjunga, tai gynybos finansavimas būtų ambicingesnis, ir mes tuos siekius, kurie numatyti susitarime, siektume pasiekti iki 2025 metų", - pridūrė jis.
Gintauto Palucko Socialdemokratų partija susitarimo nepasirašė apskritai, nes nepritaria sparčiam gynybos išlaidų didinimui ir pasisako prieš visuotinį šaukimą.
G. Paluckas pirmadienį pareiškė, kad užuot investavus į kariuomenę reikėtų daugiau dėmesio skirti socialinės atskirties mažinimui.
"Dauguma grėsmių nacionaliniam saugumui yra vidinės, susijusios būtent su socialinėmis, ekonominėmis problemomis, dėl kurių žmonės ir toliau palieka Lietuvą. Kaip visa tai reikėtų subalansuoti, apie tai ir reikėtų diskutuoti. Privalomajai karinei tarnybai nepritariame todėl, kad esame už profesionalią kariuomenę, o visuotinį pasipriešinimą suprantame ne kaip visuotinį atsišaudymą", - teigė politikas.
"Tvarkos ir teisingumo" lyderis Remigijus Žemaitaitis pritardamas iniciatyvai pirmadienį dalyvavo ceremonijoje, tačiau dokumento sako nepasirašysiantis iki rugsėjo pabaigos, kol nepristatys jo partijos kongresui.
Lyginant su pirminiu variantu, susitarimas papildytais keliais punktais - į susitarimą įtrauktos nuostatospriimti Tautinių mažumų įstatymą ir parengtiNacionalinę demokratijos apsaugos nuo hibridinių grėsmių strategiją.
G. Landsbergis teigė, jog pastaroji strategija į susitarimą įtraukta konservatorių iniciatyva.
"Hibridinės grėsmės, grėsmės demokratijai, netikros naujienos, rinkimų problemos, kurias sukelia mūsų agresyvūs kaimynai į Rytus. Siekiant jas atremti, reikia turėti bendrą matymą, kaip mes tai atremsime, turime skirti adekvačius pinigus, turėti strategiją, kaip tai padaryti", - kalbėjo politikas.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis tvirtino besitikintis, kad Tautinių mažumų įstatymas bus priimtas iki 2020 metų.
V. Tomaševskis džiaugėsi, jog partijų susitarime numatyti būdai efektyviai leisti krašto apsaugos sistemai skiriamus pinigus.
"Procentas nėra svarbiausia, kadangi tai yra tik skaičius, tik aritmetika. Svarbiausia, kaip mes šituos pinigus panaudosime", - sakė europarlamentaras.
Priešinsis "neatsakingoms spekuliacijoms"
Susitarime taip pat numatyta "vieningai siekti nuolatinio ir svaraus JAV ir NATO karinio buvimo regione".
Partijos taip pat įsipareigojo rasti ilgalaikių sprendimų, leidžiančių Karinėms oro pajėgoms pereiti prie vakarietiškos sraigtasparnių platformos.
Dokumente numatyta bendromis pastangomispriešintis "neatsakingoms spekuliacijoms, priešinančioms gynybos finansavimą su kitomis jautriomis sritimis".
Naujosusitarimoiniciatoriai sako, kad jis padės užtikrinti nuosekliągynybospolitiką, neatsižvelgiant į rinkimų ciklus ir politinės valdžios pasikeitimus.
Ankstesnis partijųsusitarimasdėlgynybosir saugumo politikos buvo pasirašytas 2014 metais, iškart po Krymo aneksijos.
Svarbiausią jo nuostatą -gynybaiskirti 2 proc. BVP - numatoma įgyvendinti šiemet.
Išsamiau apie tai Tv3 žinių reportaže:
