Teisėsaugininkai teigia turintys per mažai informacijos apie Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų panaudojimo mechanizmą, todėl dar sunkiai prognozuoja, kaip reikės kovoti su galimais piktnaudžiavimais įsisavinant šiuos pinigus.
Tai konstatuota trečiadienį Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje, kurio metu buvo aiškinamasi, ar šalies teisėsaugos struktūros yra pasirengusios prevenciškai užtikrinti, kad į Lietuvą ateinančios ES struktūrinių fondų lėšos būtų įsisavinamos skaidriai, ir ar jos pasirengusios efektyviai kovoti su galimais pažeidimais šioje srityje.
Antikorupcijos komisijos pirmininkė socialliberalė Nijolė Steiblienė teigė susidariusi "ne kokį įspūdį" dėl teisėsaugos institucijų pasirengimo kovoti su galimais pažeidimais skirstant struktūrinių fondų lėšas ir pasigedo glaudesnio bendradarbiavimo bei keitimosi informacija.
"Labai svarbu, kad bylų, ateityje iškeltų dėl struktūrinių fondų lėšų neskaidraus panaudojimo, neištiktų tų nelaimingų bankrutavusių bankų bylų likimas", - teigė N. Steiblienė.
Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Valentinas Junokas paragino Seimą kuo skubiau tobulinti teisinę sistemą, kad "būtų galima operatyviai reaguoti ir "iš žaidimo" (iš struktūrinių fondų lėšų skirstymo procesų - BNS) šalinti tuos asmenis, kurie vienaip ar kitaip susiję su tų lėšų netinkamu panaudojimu ar gavimu".
Policijos departamento Ikiteisminio tyrimo valdybos vyresnysis komisaras Gintaras Pogoželskas apgailestavo, kad Lietuva iki šiol nėra nusistačiusi "saugiklių" dėl struktūrinių fondų lėšų panaudojimo skaidrumo ir atsakomybės už pažeidimus ir pageidauja, kad Vyriausybė tokias apsaugos priemones patvirtintų.
Jam pritarė ir finansų ministrės patarėja Natalija Kazlauskienė.
"Žemės ūkio ministerija, atsakinga už SAPARD fondo lėšų skirstymą, šį procesą reguliuojančiose taisyklėse turėtų numatyti tam tikrus "saugiklius", kad didelės lėšos nepatektų vienam asmeniui ar įmonei arba su tuo asmeniu ar įmone susijusioms grupėms", - sakė N. Kazlauskienė.
Ji neatmetė galimybės nustatyti apribojimus, kad finansinės paramos gavėjai tam tikrą laiką nebegalėtų į ją pakartotinai pretenduoti.
N. Kazlauskienė pranešė, jog nėra pagrindo teigti, kad skirstant SAPARD fondo lėšas buvo padaryta procedūrinių pažeidimų, tačiau etinius aspektus šioje srityje paliko įvertinti Seimo Etikos ir procedūrų komisijai, tiriančiai SAPARD lėšų skyrimo faktą įmonėms, susijusioms su trimis Seimo nariais.
BNS
