Darbotvarkėje buvo numatyta ketvirtadienį priimti Seimo nutarimą dėl STT vadovo atleidimo, tačiau Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas paprašė pertraukos iki kito posėdžio svarstant šį klausimą.
„Laiko turime, naujo kandidato nėra, ta skuba yra nepagrįsta“, – sakė jis.
Parlamentaras tvirtino, kad demokratai norėtų dar pakalbėti su Ž. Bartkumi prieš jo atleidimą.
Prezidento vyriausiajam patarėjui Kęstučiui Budriui Seimui pateikus prezidento dekretą atleisti Ž. Bartkų iš STT direktoriaus pareigų pasibaigus kadencijai, parlamentarai teiravosi, kokių priekaištų valstybės vadovas turi šiai tarnybai ar jos vadovui, kad nesiūlo skirti antrai kadencijai.
„Direktoriaus kadencija baigiasi kitą savaitę, kovo 29 dieną. Tai vienintelė ir pagrindinė priežastis, kodėl prezidentas kreipėsi dėl direktoriaus atleidimo“, – sakė K. Budrys.
Tuo metu Demokratų sąjungos lyderis, ekspremjeras Saulius Skvernelis stebėjosi, kad į naują lygį STT pakėlęs vadovas atleidžiamas iš pareigų.
„STT per pastaruosius penkerius metus pasikeitė iš esmės: baigėsi tie kaukių šou, prasidėjo rimti korupcinių nusikaltimų tyrimai, mažiau parodomųjų veiksmų, tai yra tarnyba per penkerius metus auginosi savo intelektą, ir vadovas yra atleidžiamas“, – sakė jis.
„Kitos institucijos auginosi raumenis tiesiogine prasme. Ar vadovas, kuris pakeitė instituciją intelektine prasme, yra vertesnis, ar institucijos vadovas, kuris auginosi institucijos raumenis?“ – klausė politikas.
Jo partijos ir frakcijos kolega V. Bakas nuogąstavo, kad norima paskirti sau lojalų asmenį stengiantis nuslėpti per vadinamąją pranešėjo istoriją surinktus kriminalinės žvalgybos duomenis.
„STT 2019 metais, tikėtina, vykdė žvalgybinį tyrimą, susijusį su kandidato į prezidentus aplinkos žmonių tikrinimu, galimu neskaidriu arba neteisėtu kampanijos finansavimu. Ar nėra taip, kad atleisdami STT vadovą ir skirdami naują lojalų, yra siekiama, jog ta surinkta kriminalinės žvalgybos medžiaga niekada nepasiektų visuomenės. Nes klausimų kyla“, – sakė Seimo narys.
K. Budrys tvirtino, kad su Ž. Bartkumi prezidentas tokių temų nėra aptaręs.
„Tokių svarstymų, tokių temų apskritai nėra. Tikimės, kad artimiausiu metu bus pateikta kandidatūra, kai tik baigsis pokalbiai su potencialiais kandidatais“, – sakė jis.
Neseniai pasirodžiusioje žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje pateikiamas aukštas pareigas Valstybės saugumo departamento (VSD) ėjusio pareigūno liudijimas, kad jis 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis lapus su daug pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“. Vėliau paaiškėjo, kad buvo nurodyti tuomet dar kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos rėmėjai ir bendražygiai.
Patikrinimą atlikęs pareigūnas suabejojo, kad tai šis patikrinimas buvo teisėtas. Jis apie tai prieš kelerius metus informavo tuometinį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką V. Baką. Šis kreipėsi į teisėsaugą, STT buvo pavesta atlikti pirminį tyrimą. Po kurio laiko teisėsauga pranešė, kad nėra pakankamai duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą.
G. Nausėda neigia prašęs VSD patikrinti savo komandos narių ir potencialių finansinių rėmėjų.
Ž. Bartkus STT vadovauja nuo 2018 metų kovo 30 dienos.
Pagal įstatymą, šios teisėsaugos tarnybos direktorių skiria ir atleidžia prezidentas Seimui pritarus.
