Seimo narė Aurelija Stancikienė kreipėsi į generalinį prokurorą, prašydama ištirti pirmadienį dienraščio „Lietuvos rytas„ publikacijoje „Teatro gatvę garsina statybų skandalai“ nurodytus faktus.
Seimo narė prašo generalinio prokuroro atsakyti, ar nurodytos straipsnyje statybos vykdomos teisėtai ir atitinka galiojančius teisės aktus, kaip galėjo būti išduotas leidimas statybai be kaimynų sutikimo, kas buvo statybų vadovas ir kodėl statybos pradėtos neatlikus archeologinių tyrimų, taip pat kas atsakingas, kad buvo leista statyti tokio tūrio ir aukščio namą šioje Senamiesčio vietoje.
Seimo narė A. Stancikienė atkreipė generalinio prokuroro dėmesį, kad tiek šioje byloje, kurioje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo dokumentų klastojimo, tiek TEO naujojo administracinio pastato, kur vietoj leistų 12 aukštų pastatyta 14 aukštų, byloje dėl galimo dokumentų klastojimo figūruoja ta pati architektė Diana Sabaliauskienė.
Seimo narė A. Stancikienė taip pat kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkę Laurą Nalivaikienę, prašydama įvertinti jos vadovaujamos institucijos atliktą tyrimą. Pasak parlamentarės, prieš pusę metų žodžiu ji kreipėsi į ją dėl šių statybų teisėtumo ir gavo atsakymą, kad šios statybos vyksta teisėtai, nors, kaip dabar aiškėja, Vilniaus prokuratūra nustatė galimą dokumentų klastojimą šioje byloje.
Seimo narė A. Stancikienė taip pat kreipėsi į Kultūros ir paveldo departamento direktorę Dianą Varnaitę, prašydama atsakyti, ar tiesa, kad statybos darbai Teatro gatvėje vyko neatlikus archeologinių tyrimų, ir jei tai tiesa, paprašė įvertinti projekto autorės architektės D. Sabaliauskienės, kaip nekilnojamojo kultūros paveldo specialistės, kvalifikaciją.
„Lietuvos ryto" publikacijoje minima Seimo narė A. Stancikienė sako, kad bandymai ją ir jos tėvus susieti su dabartinėmis statybomis ir projektavimu Teatro gatvėje neatitinka tikrovės.
„Mano tėvai pardavė minimą garažą 2003 metais, o šių statybų projektavimas, kaip rašoma straipsnyje, pradėtas po 5 metų. Taip pat straipsnyje minimos mano 1999 m. rengtos paminklotvarkos sąlygos naujo pastato projektavimo metu jau buvo seniai nustoję galioti ir buvo ruoštos ne tokio tūrio pastatui, koks dabar statomas, ne naujoms statyboms, o tik rekonstrukcijai, ir atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus", – sako A. Stancikienė.
Kaip rašo „Lietuvos rytas„, žodį „rekonstrukcija“ dokumentuose ištaisai į „nauja statyba„ – ir jau gali lipdyti namą. „Viena šios stebuklingos istorijos Vilniuje įpūtėjų – Seimo narė Aurelija Stancikienė“, – tvirtina dienraštis. Jo duomenimis, dar prieš metus toje vietoje riogsojo garažas, anksčiau priklausęs Seimo narės konservatorės A. Stancikienės tėvams. Kaip jis tapo namu, tik dabar suskato aiškintis teisėsauga.
