Savaitės žmogus - degalų vagį plikomis rankomis sučiupęs Seimo narys konservatorius Kazys Starkevičius, kurio „sąskaitoje“ tai jau ketvirtasis pagautas nusikaltėlis.
Trečiadienio naktį Kauno rajone, Rokuose esančiame nuosavame ūkyje, 52 metų parlamentaras sulaikė 43 metų Valdemarą Blažeką, kuris, įtariama, galėjo vogti dyzeliną ne tik iš politiko, bet ir kitų ūkininkų traktorių. Išsigandęs vagis bandė bėgti, tačiau griuvo paslydęs ant apsnigtos žemės ir, manoma, susilaužė šonkaulius.
Anksčiau K.Starkevičius buvo sulaikęs karvių vagį, du kartus jam teko į pareigūnų rankas atiduoti sučiuptus kišenvagius.
Kadangi turite nusikaltėlių gaudymo patirties, ką patartumėte nesaugiai kaime gyvenantiems žmonėms? - Seimo nario paklausė „Respublika“.
Kuro vagystės kaime dabar yra labai populiarios, o policininkų naktį dirba gerokai mažiau. Juo labiau - kaime. Tuo ir naudojasi vagys, siaučiantys naktimis, o ypač tuomet, kai sninga ar lyja. Tokios gamtos sąlygos yra ne tik gera priedanga, bet dar ir puikiai paslepia nusikaltėlių pėdsakus. Kadangi tai jau tapo didele problema, patarčiau burtis kaimo bendruomenėms.
Tokie vagys iškart išnyktų, jeigu nebūtų tokio vogto kuro paklausos, t.y. pirkėjų. Sąžinė turi graužti tuos žmones, kurie perka iš vagių. Ir to nežinoti neįmanoma, nes negali kažkas pardavinėti dyzelino, kuris keliolika ar keliasdešimt centų pigesnis nei degalinėse. Be to, tai gali būti ir iš to paties pirkėjo galbūt pavogti degalai.
Kita vertus, tai yra ir pavojinga, nes vagys gali nusiurbti kurą į talpyklas, kuriose būta chemikalų. Tuomet iškyla pavojus net ir sugadinti savo transporto techniką.
Visiems patariu iškart pranešti policijai apie kaime pasirodžiusius pigaus kuro „tiekėjus“. Tai būtų pati veiksmingiausia apsisaugojimo nuo vagių priemonė.
Kodėl degalų vagys yra tokie nepagaunami?
Todėl, kad daugelis žmonių nesikreipia į policiją. Jie tiesiog nesitiki, kad pareigūnai vagis sugaus. O vagiama itin dideliais kiekiais - kuras iš traktorių bei kitos ūkio technikos siurbiamas šimtais litrų.
Pavyzdžiui, tą pačią naktį, kai man su kaimynu pagaliau pavyko sučiupti degalų vagį, Kauno rajone buvo užfiksuoti dar trys tokie įvykiai. Netoli mano ūkio laukuose buvo palikti vienos bendrovės traktoriai. Ryte jie rasti su visomis išlaužtomis kuro bakų spynomis.
Šios vagystės prasidėjo jau vasarą. Kai tik išvariau techniką, per naktį iš kombaino, pavyzdžiui, buvo ištraukta 700 litrų kuro. O juk vasarą, kai naktys trumpos, technika laikoma laukuose.
Kaip pavyko apsisaugoti jums?
Nusprendžiau paleisti naktį savo šunį - Meškutę. Tiesa, buvo baugu, nes ji dar jauna, vagys gali ir užmušti, ir nunuodyti. Tačiau kai tik sulodavo, tai ir eidavau žiūrėti į lauką. Taip rugpjūtis ir rugsėjo pradžia buvo tarsi bemiegė, pusiau sargaujant.
Kadangi norėjau pagauti kuro vagis, stengiausi nedegti kieme šviesos.
Kad neišbaidyčiau, nes pamatę šviesas jie eina į tuos kiemus, kur tamsu. Pastaruoju metu įsirengiau vaizdo stebėjimo kamerą. Lapkričio 20-ąją nakvojau Vilniuje, kai apie pirmą nakties paskambino žmona. Kuras vėl buvo išsiurbtas.
Peržiūrėjome vaizdo įrašą ir vagies siluetą pastebėjome. Trečiadienį nusprendėme paleisti nakčiai šunį. Meškutė ėmė loti, buvo nerami, lakstė po kiemą ir vis kažkur prie tvoros, kur kameros akis nebeužgriebdavo. Vagis, matyt, laukė, kol mes eisime miegoti, namuose užges šviesos. Netrukus pamatėme, kad į šunį kažkas kažką mėto. Vėliau paaiškėjo, kad Meškutę bandė nunuodyti, nes ji suviduriavo.
Kadangi per vaizdo kamerą vagį jau mačiau ir iš profilio net atpažinau, kad tai - tas pats, kuris siurbė kurą ir prieš kelias dienas, žmona paskambino kaimynui. Jis pasirengė iš vienos pusės, aš - iš kitos.
Kai išlėkiau į lauką, buvo slidu ir ką tik pasnigta. Kieme yra visokių plytgalių, tad vagis turbūt ant jų ir suklupo, ėmė virkauti, kad jam skauda. Kadangi tai buvo jau ketvirtas mano sulaikytas nusikaltėlis, galiu padaryti išvadą, kad sučiupti jie visi elgiasi vienodai: sako, kad buvo mušami, prieš juos naudotas smurtas.
Iškvietėme policiją, kuri atvyko po valandos. Beje, pareigūnai dirbo labai profesionaliai - surinko visus įmanomus įkalčius, užfiksavo pėdsakus. Kitą dieną su kaimynu dar radome ir dviratį, su kuriuo vagis buvo atvažiavęs.
Manome, kad jis galėjo lankytis ne tik mano kieme ir vogti ne tik mano degalus. Ir kiti kaimynai skundėsi dėl išsiurbto kuro. Pasirodo, kad viso to galėjo ir nebūti, nes šis vagis buvo ieškomas policijos, tuo metu turėjo atlikti bausmę, tačiau kažkodėl vaikščiojo laisvėje.
Ar nebuvo baisu vidury nakties lėkti paskui vagį, kuris galėjo būti ir ginkluotas?
Iš tiesų, policija jo kišenėse rado specialių aštrių kablių, naudojamų ar per tvorą perlipti, ar kuro bakui atidaryti. Su tokiu
kabliu atsisukęs tikrai gali trenkti - ar gerklę perrėžtų, ar akį iškabintų.
Tačiau apie baimę ir galimas pasekmes tokiu momentu negalvoji - svarbu pagauti ir sulaikyti. Tiesiog graudu ir bjauru, kad tie degalų vagys siautėja po kaimus, atima iš žmonių tai, kas taip sunkiai uždirbta. Beje, kaimo vagys tiek suįžūlėjo, kad jau vagia ne tik kurą, bet išima iš technikos ir akumuliatorius.
Anksčiau jums irgi yra tekę turėti „reikalų“ su nusikaltėliais?
1981 m. sugrįžau į Kauną ir sučiupau kišenvagį. Jį teisė, o kiek vėliau pareigūnai man pasakė, kad jeigu būčiau žinojęs, koks tai yra pavojingas recidyvistas, matyt, būčiau prie jo nelindęs. O iš pirmo žvilgsnio net neįtartum - toks smulkutis, silpnutis. Tik per kratą paaiškėjo, kad jis ir peilį, ir dar kažką turėjo.
Prieš dešimt metų Rokuose, kaip ir visoje Lietuvoje, siautėjo mėsinių gyvulių - karvių - vagys. Pradėjome budėti, bet vagystės nesiliovė. Nutariau su policija tikrinti mėsos prekybos vietas ir vagį netikėtai pavyko sučiupti.
2004 m. važiuodamas troleibusu pastebėjau ir sugavau kišenvagį, pristačiau policijai. Tas, beje, irgi rėkė, kad jį, nekaltą žmogelį, mušė. Jeigu važiuodamas visuomeniniu transportu ne knygą skaitai, tai matai, kas vyksta. Pastebėjus kišenvagį, o jie įprastai veikia keliese, reikia sušukti „Vagys!“ Tada jie įprastai viską metą ir bando sprukti. Žmogus bent nepraranda turto.
