Už įstatymą balsavo 97 Seimo nariai, prieš buvo du, susilaikė keturi parlamentarai.
Šis projektas svarstytas kartu su Seimo praėjusią savaitę priimtu Rinkimų kodeksu, bet Demokratų frakcijos siūlymu priėmimas atidėtas ieškant sprendimo dėl dotacijų po rinkimų įsteigtoms, tačiau Seime frakciją turinčioms partijoms.
Komitetams reikės daugiau steigėjų
Partijų steigimo tvarka su nauju įstatymu iš esmės nesikeičia: jai įkurti ir toliau bus būtina turėti ne mažiau kaip 2 tūkst. steigėjų, tai bus viešasis juridinis asmuo.
Tuo metu politiniams komitetams viešojo juridinio asmens statusas yra naujovė. Iki šiol rinkimų komitetus registravo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atskiriems rinkimams ir formaliai rinkimų kampanijos pabaiga buvo jų veiklos pabaiga.
Kaip ir šiuo metu, politiniai komitetai galės dalyvauti savivaldos ir Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Politiniam komitetui, kuris dalyvaus rinkimuose į EP, įsteigti reikės ne mažiau kaip 1 tūkst. steigėjų, o savivaldos rinkimams reikės, kad jį steigtų mažiausiai 0,1 proc. tos savivaldybės gyventojų.
Žvalgyba neturi resursų vykdyti įstatymo
Dar viena naujovė yra ta, kad partijoms bus leidžiama steigti analitinius centrus, jie galės gauti finansavimą iš fondų, tik VRK su Valstybės saugumo departamentu, Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Generaline prokuratūra ir kitomis institucijomis turės patikrinti jų patikimumą.
Seimo narė Agnė Širinskienė atkreipė dėmesį, kad papildomos funkcijos minėtoms institucijoms tapo nemalonia staigmena.
Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius Darius Jauniškis į parlamentarės užklausą atsakė, kad ši įstatymo norma „pareikalautų ženklių papildomų žmogiškųjų išteklių bei techninių pajėgumų, kurie nėra numatyti, todėl (...) naujai nustatytos pareigos vykdyti VSD nėra pasiruošęs“.
Karinės žvalgybos vadovas Elegijus Paulavičius taip pat tvirtino, kad jo vadovaujama institucija neturi resursų šio įpareigojimo įgyvendinti.
Analitinis centras apibrėžiamas kaip pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio steigėjas yra politinė partija ir kurio tikslas – vykdyti analitinę, tiriamąją, šviečiamąją veiklą.
Dotacija rinkimuose nedalyvavusioms partijoms liko
Politinių partijų finansavimo tvarka nesikeičia, numatant, kad biudžeto dotacijų sulauks partijos, per praėjusius Seimo, savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimus gavusios ne mažiau kaip 2 proc. balsų.
Svarstant projektą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete iš jo dėl galimos prieštaros Konstitucijai buvo išbraukta galiojanti nuostata, pagal kurią dotaciją gauna ir partijos, nedalyvavusios rinkimuose, bet sukūrusios parlamentinę frakciją.
Kilus grėsmei prarasti dotaciją, šių metų sausį įsteigtos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ prašymu per priėmimą padaryta pertrauka, kad būtų apsvarstyti nauji siūlymai.
Demokratai pasiūlė, kad valstybės dotacijos naujoms rinkimuose nedalyvavusioms partijoms turėtų būti skiriamos iki 2025 metų, ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas tam pritarė. Demokratai argumentuoja, kad jų partija kūrėsi pagal dabartinį teisinį reguliavimą, kai dotacija mokama, ir turi būti laikomasi teisėtų lūkesčių principo.
Ketvirtadienį Seimas pritarė jų pasiūlymui nustatyti, kad teisė į šiuos asignavimus būtų garantuojama iki pirmų po šio įstatymo įsigaliojimo vyksiančių eilinių Seimo rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2025 metų sausio 1 dienos.
Klausimas sukėlė diskusijų
Konservatorius Mykolas Majauskas teigė tikįs sąžininga konkurencija, todėl ragino numatyti valstybės finansavimą rinkimuose nedalyvaujančiai partijai.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas dotacijos skyrimą rinkimuose nedalyvaujančiai partijai vadino brakonieriavimu.
„Šioje vietoje nėra jokio lygiateisiškumo ir konkurencijos todėl, kad konkuruojame mes rinkimuose ir konkuruojame idėjomis, savo darbais. (...) Aš tik noriu paklausti, kokia politinių idėjų, vertybių infliacija nuo tų laikų, kai 30 sidabrinių buvo, iki dabar, kai yra 400 tūkst. eurų?“ – sakė jis.
Maždaug tokią sumą šiemet iš valstybės gaus rinkimuose nedalyvavusi, bet frakciją Seime sukūrusi Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
Demokratų frakcijos atstovai tvirtino, kad valstybės dotacija užtikrina partijų finansavimo skaidrumą.
Numatyta, kad pats įstatymas įsigalios nuo šių metų rugsėjo 1 dienos.
