Kitu atveju bus prastai visai Latvijos ekonomikai, - taip skelbia Latvijos dienraštis „Telegraf“. „Balsas.lt“ tęsia vakar pradėtą Latvijos žurnalistų tyrimą apie sunkumų kamuojamą „Parex“ banką.
Vyriausybė priėmė sprendimą dėl visiško „Parex“ banko perėjimo valstybės žinion. Priešingu atveju - bankui grės bankrotas. Tačiau, kodėl „Parex“ banko „diagnozė“ nuo stabilios iki kritinės pasikeitė viso labo per tris dienas, negana to, pakito būtent tada, kai jau atrodė, kad situacija eina teisinga linkme ir indėlininkai pamažu atgauna pasitikėjimą banku, kol kas lieka neaišku.
Laikraštis „Telegraf“ pamėgino atskleisti šią paslaptį ir kreipėsi į nepriklausomus ekspertus, kurie stebėjo šį procesą.
„Swedbank“ ir SEB gali nemažai prarasti
„Buvę „Parex“ banko steigėjai ir valdybos nariai V. Karginas ir V. Krasovickis nesusitvarkė su jiems patikėta užduotimi ir nesugebėjo susitarti su kreditoriais dėl kreditų grąžinimo schemos. Todėl Latvijos vyriausybė nusprendė perimti ne 51 proc. bet 84,83 proc. banko akcijų. Tikimės, kad sindikatas (kreditoriai) palankiai įvertins šį sprendimą. Sindikatui nepritarus, „Parex“ bankas bus uždarytas. Tačiau indėlininkai garantuotai atgaus 50 tūkst. eurų vertės indėlius“, – tokiu pareiškimu neseniai visuomenę apstulbino Latvijos ministras pirmininkas Ivaras Godmanis.
Išklausę premjero pareiškimą, „Telegraf“ žurnalistai nusprendė išsiaiškinti, kaip situacija Latvijos bankų sektoriuje matoma iš Švedijos, buvusio Finansų rinkos ir kapitalo komisijos vadovo, o dabar Švedijos finansų priežiūros tarnybos finansinio stabilumo direktoriaus Uldžio Cеrpso akimis.
„Žinoma, situacija yra įtempta visose pasaulinėse finansų rinkose, bet mes stebime įvykius Latvijoje, nes čia veikia keli bankai, turintys švediško kapitalo. Žinoma, būdamas Švedijos atsakinguoju asmeniu, vargu ar aš galiu komentuoti Latvijos vyriausybės ir „Parex“ bankui kreditą suteikusio sindikato derybų procesą, taip pat ir derybas su TVF (Tarptautiniu valiutos fondu). Apskritai, sudėtinga kalbėti apie Latvijos bankų sistemos stabilumą. Tačiau mes jau atlikome tyrimus dėl Latvijoje veikiančių švediškų bankų dukterinių įmonių ir padarėme išvadą, kad šios įmonės pajėgtų ištverti netgi dar didesnę ekonominę krizę Latvijoje ir tęsti darbą praradus iki 10 proc. šiuo metu turimo kapitalo. Dabar svarbu stebėti, kaip baigsis derybos su TVF“, – Latvijos dienraščiui pasakojo Uldis Cerpsas.
Šachas ir matas
Jei sindikatas nesutiks su Latvijos vyriausybės siūlymu, „Parex“ banko laukia bankrotas. Be to, pasak leidinio „Telegraf“ ekspertų, 85 proc. banko akcijų perėmimas jau yra šachas, tačiau dar ne matas. Laidoti kažkada stambiausiu buvusį Latvijos banką dar anksti.
„Galimybė, jog „Parex“ bankas bankrutuos, dabar atrodo realesnė nei kada nors anksčiau, bet vis dėlto man atrodo, kad ir vyriausybė, ir banko vadovybė, ir indėlininkai bei sindikatas, su kuriuo šiuo metu deramasi, pirmiausia yra suinteresuoti, kad bankroto nebūtų“, - Latvijos žiniasklaidai sakė investicinis bankininkas, kompanijos „Prudentia“ partneris Girtas Rungainis.
Tokios pačios nuomonės laikosi ir laikinai paskirtas ministro pirmininko patarėjas ekonomikos klausimais, vyriausias Latvijos SEB banko analitikas Andris Vilks.
„Įvykiai dėl „Parex“ banko rutuliojasi greitai ir nenuspėjamai. Didelio depozitų nutekėjimo neturėtų būti. Neseniai banke buvo atliktas specialus auditas, kuris neaptiko jokių rimtesnių problemų. Todėl neaišku, kodėl ministras pirmininkas apskritai prakalbo apie galimą jo bankrotą. Tačiau net jei tai ir tiesa, situacija su „Parex“ banku leis greičiau gauti TVF kreditą. Šis kreditas padės mums ne tik įgyvendinti įsipareigojimus „Parex“ banko indėlininkams ir nuraminti rinką, bet ir leis palaikyti ekonomiką, - teigė A. Vilks. - Galiausiai jei banką teks uždaryti, Latvija iš TVF turės skolintis daugiau – manau, apie 5 milijardus eurų. Galvoju, kad pateikti TVF galutinį atsakymą, kiek lėšų mums reiks, vyriausybė privalės jau kitą savaitę“.
Vyriausybė blefuoja
Remiantis „Telegraf“ apklaustais ekspertais, Latvijos vyriausybės pozicija turėtų būti tokia:
1) arba vyriausybė perima visas Valerijaus Kargino ir Viktoro Krasovickio akcijas ir sindikatas tokiu atveju sutinka pratęsti kreditą metams, dvejiems ar ilgesniam laikotarpiui;
2) arba vyriausybė skelbia banko bankrotą ir sindikatas savo pinigus atgaus pagal nustatytą tvarką, jei iš viso atgaus.
G. Rungainio teigimu, jei nepavyks susitarti su sindikatu, Latvijai teks prašyti iš TVF jau net ne 5 milijardų, o 10-15 mlrd. eurų, ir vargu ar juos kas duos.
Iš esmės Latvijos vyriausybė blefuoja: juk jei sindikato rankose yra toks galingas koziris – atsisakymas refinansuoti kreditus, jei nebus įgyvendintos sindikatui palankios sąlygos – tai Latvijos vyriausybė iš principo neturi jokių kozirių, - taip rašo Latvijos dienraštis „Telegraf“. Todėl mūsų vyriausybė mėgina manipuliuoti „Parex“ banko bankroto galimybe tuo atveju, jei kreditai nebus refinansuojami Latvijai palankiomis sąlygomis. Jei bankas bankrutuos, sindikatas gali iš viso nesulaukti savo pinigų.
Vis dėlto ir sindikatas, ir nepriklausomi užsienio ekspertai, ir pati Latvijos vyriausybė puikiai supranta, kad dabartinėmis ekonomikos sąlygomis privesti vieną didžiausių šalies komercinių bankų prie bankroto tolygu pradėti ekonomikos „savižudybės“ procesą, kurio sustabdyti nebepajėgs joks TVF kreditas. Todėl keldamas savo reikalavimus sindikatas suvokia, jog „nė viena normali valstybė“ šitaip nesielgs.
Pinigų nėra, visi laisvi
O jei pasielgs? Kiek pinigų iš esmės gali prarasti valstybės biudžetas, jei mums nepavyks apsaugoti „Parex“ banko nuo bankroto? G. Rungainio manymu, „Parex“ bankui bankrutavus, Latvijos vyriausybė galės negrąžinti sindikato išduoto kredito, nes juk skolininkas bus bankrutavęs. Tačiau nuo rimtų finansinių nuostolių šalies tai neišgelbės.
„Parex“ banko bankrotas, žinoma, smogs šalies kreditiniams ir kitų Latvijoje veikiančių bankų reitingams, tačiau šie nuostoliai valstybei bus netiesioginiai. Tiesiogine pasekme taps būtinybė išmokėti žadėtas kompensacijas indėlininkams, o indėlių „Parex“ banke šiuo metu, beje, yra už 1,8 milijardo latų. Be to, net jei žadėtoji 50 tūkst. eurų kompensacija tenkintų didžiąją dalį banke indėlius turinčių klientų, vargu ar indėlius banke laikančios tokios įmonės kaip „Latvenergo“, „Latvijas Gaze“ bei kitos stambios kompanijos pasitenkintų tokia išmoka.
Vien tik savivaldybės „Parex“ banke laiko 200-300 mln. latų. O kur dar užsieniečiai, kuriuos pašiurpins šios situacijos ir jie ims pervedinėti pinigus iš Latvijos bankų sistemos? Vien tokie indėlininkai Latvijos bankuose turi depozitų už 4 mlrd. latų.
Kitaip tariant, bankrutavus „Parex“ bankui, Latvijos vyriausybės išlaidos bus kone dvigubai didesnės nei suma, kurią vyriausybė turėtų išmokėti sindikatui už kreditą“, - paaiškino G. Rugainis.
Latvijos spaudoje skelbiamos ir dar pesimistiškesnės prognozės. „Žinoma, banko bankrotas taptų didžiausiu smūgiu tiek klientams, tiek ir visai Latvijos ekonomikai. Iš esmės, pusė Latvijos ekonomikos paremta ant šio banko depozitų ir kreditų. O banko bankrotas sukels visą reakcijų grandinę – nuo finansinių indėlininkų nuostolių iki socioekonominių padarinių, kuriuos dar labiau sustiprins sulėtėjęs šalies ekonomikos augimas. Manau, kad bankui bankrutavus, BVP gali sumažėti 10 proc., kas šalyje atitinkamai sukeltų papildomą ekonomikos sukrėtimą. Nenoriu spekuliuoti, bet tokiu atveju lato devalvacija taps neišvengiama“, – „Telegraf“ sakė nenorėjęs prisistatyti finansų ekspertas.
Didelis išpardavimas
„Prieš bet kurį bankrotą pirmiausia būna nemokumo periodas, kurio metu galbūt pavyktų sumažinti dalį vyriausybės nuostolių, pavyzdžiui, pardavus banko dukterines įmones, vertybinius popierius ir kredito portfelį.
Vienintelis dalykas, kurį šiandien tvirtai galima teigti, kad buvę banko savininkai ir valdybos nariai V. Karginas ir V. Krasovickis iš banko bankroto nepasipelnys. Ėmęsi vadovauti bankui jie nesiruošė tokiam scenarijui, todėl bankrutavus bankui jie patirs didžiulių nuostolių. Bet iš esmės tie veiksmai, kurių ėmėsi vyriausybė, yra atlikti laiku ir, mano manymu, Latvijai pavyks išvengti blogojo scenarijaus. Jei bankas išsilaikys, surasti strateginį investuotoją ilgainiui nebus itin sudėtinga, šalis nieko nepraras, o bankas tęs savo veiklą“, – apibendrino situaciją G. Rugainis.
