Lietuvos institucijos skėsčioja rankomis ir teigia, jog įstatymai nenumato, kaip reiktų pargabenti psichikos negalią turintį lietuvį, kuriam reikalinga palyda, tad pagelbėti Vilniaus miesto savivaldybės prašymu imsis Maltos ordinas, tiksliau Vokietijoje esantys šio ordino atstovai.
Artūro situacija buvo svarstyta Neįgaliųjų teisių komisijoje Seime. Šiai komisijai vadovaujanti Laisvės partijos parlamentarė Monika Ošmianskienė teigia, jog į negalią turinčio vyro padėtį valstybės institucijos tikrai galėtų pasižiūrėti kūrybiškiau – jeigu Maltos ordinas gali padėti, tai turėtų būti įmanoma ir valstybės institucijoms.
„Kaip tik turėjau progą bendrauti su Kanados laikinuoju patikėtiniu, esančiu Lietuvoje. Klausiau, kaip jie daro. Tai jie irgi neturi specialaus įstatymo, bet sakė, kad tokiais atvejais žiūrima kūrybiškai ir padedama tiek finansiškai, tiek asmuo yra parvežamas, tik, be abejo, turi būti paties piliečio sutikimas. Šiuo atveju vyro sutikimas buvo aiškiai išreikštas ir sesuo tą patvirtina. Tai aš manau, kad čia yra atsainus mūsų ministerijų požiūris. Man toks įspūdis susidaro. Man atrodo, tas gynimasis, kaip mes nustatysime, kokios medicininės pagalbos reikia ar nereikia, nes mes ne gydytojai, tai jeigu Maltos ordinas gali padaryti, tai institucijos irgi gali pasitelkti partnerius, turėti algoritmą, kaip bendradarbiauti su kažkuo, visus iššūkius įveikti ir padėti žmogui“, –teigė M. Ošmianskienė.
Sesuo baiminasi, kad brolis taip ir liks Indijoje
Artūro ir jo giminaičių vardai šiame straipsnyje yra pakeisti, nes tai su asmens duomenimis ir sveikata susijusi informacija.
Portalas tv3.lt jau rašė, kad vyro sesuo Gerda su sutuoktiniu Vyteniu kreipėsi į begalę institucijų, prašydami pagalbos pargabenti negalią turintį giminaitį, kurio vizos galiojimas Indijoje yra pasibaigęs ir kuris yra laikomas Užsieniečių registracijos centre Naujajame Delyje.
Sunki liga įkalino lietuvį Indijoje: giminaičiai nežino, kaip jį susigrąžinti
Lietuvoje Artūras vartojo vaistus, todėl liga buvo kontroliuojama, tačiau 2019 metais vyras netikėtai išvyko į Indiją, ten savanoriavo, valkatavo, ne kartą buvo pradingęs, o šių metų kovą pasibaigė jo vizos galiojimo terminas, todėl Artūras buvo sulaikytas ir apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre. Jam nėra pateikti jokie kaltinimai, vyras turėtų tiesiog išvykti, bet išgabenti Artūrą iš Indijos sunku dėl pablogėjusios psichikos būklės.
„Situacija yra tokia, kad dabar mano brolis pusę metų yra ten. Aš gaunu nuotraukas, kaip jis baisiai atrodo, jo psichinė sveikata yra labai pablogėjusi, jis net neprisimena, kad aš turiu du vaikus, o ne vieną, matyt, dėl to, kad antrajam tik metai, per paūmėjimą jam kažkaip ši informacija išsitrynė. Jis negali pasakyti, jog po gegužės mėnesio eina birželis, jis kliedi. Vaistai tik šiek tiek nuramina agresiją. Ambasados darbuotojai pasakojo, kad susinervinęs brolis galėjo mesti baldą, bet šiaip jis nesmurtavo. Jis yra keistas. Ir net oro uoste, kai jis du kartus bandė išskristi, visi tiesiog sakydavo, ar jis išgėręs, ar nesveikas. Antrą sykį net nepraleido praeiti link registratūros dėl jo elgesio. O tas elgesys yra toks, kad jis prieina prie žmonių, šneka, žodžiu, psichinė liga. Mes nebežinome, ką daryti“, – Neįgaliųjų teisių komisijos posėdyje pasakojo Artūro sesuo Gerda.
Ji baiminasi, kad brolis gali likti Indijoje ilgam laikui, nes Indija nesivargina nelegaliai centre gyvenančių žmonių deportuoti, o Lietuvoje neišeina suorganizuoti Artūro išgabenimo.
„Nejaugi jis ten liks? Man davė suprasti, kad galimai taip, nes nėra jokio įstatymo, tame centre yra asmenų, kurie gyvena ir po trylika metų. Indija nieko nedarys, nedeportuos, nes jiems tai per brangu. Aš suprantu Indiją, bet mano brolis yra Lietuvos pilietis, jis turi psichikos negalią“, – apgailestavo moteris.
Lietuvos ambasadorius Indijoje Julius Pranevičius pasakoja, kad lengvos išeities šiuo atveju nėra. Jis mano, kad iš Lietuvos į Indiją turėtų atvykti arba giminaitis, arba specialistas, kuris gebėtų suplanuoti tolesnius veiksmus. Pasak diplomato, ambasada negali nei apmokėti medicininės repatriacijos išlaidų, nei suorganizuoti palydos, nes net nežino, kokie žmonės tokią palydą turėtų sudaryti.
„Ką mes savo jėgomis bandėme padaryti iš ambasados pusės, tai antrą kartą, kai asmuo bandė skristi, kolegės buvo nuvykusios į oro uostą, ramino jį, bandė pagelbėti toje situacijoje, bet rezultatų tai nedavė. Akivaizdu, kad turime ieškoti kitų išeičių ir čia turi būti įsitraukę specialistai. Finansine prasme vėlgi nėra kažkokių biudžetų ambasadoje, kuriais galėtume pasinaudoti, tai yra apmokėti tokias išlaidas“, – teigė ambasadorius J. Pranevičius.
Ambasados pastangomis buvo pasiekta, kad Artūrą reguliariai apžiūri psichiatras, kuris išrašo vaistų: „Ta situacija nėra gera, bet, turbūt, kažkiek geresnė nei buvo pačiu kritiškiausiu laikotarpiu“.
Lietuvos institucijos teoriškai turėtų padėti ligos ar nelaimingo atsitikimo atvejais
Kai asmuo turi negalią, Lietuvoje jis draudžiamas sveikatos draudimu valstybės lėšomis, todėl gali būti gydomas nemokamai. Bet šiuo atveju problemų kyla dėl Artūro pargabenimo. Prieš išvykdamas į Indiją psichikos negalią turintis vyras nepagalvojo apsidrausti privačiai. Tiesą sakant, apie tai retai pagalvoja ir negalios neturintys keliautojai.
Pagal Konsulinį statutą, Lietuva turi padėti savo piliečiams stichinių nelaimių, katastrofų, teroro aktų, masinių riaušių, karo ar ginkluoto konflikto atvejais, gali organizuoti jų evakavimą į saugią vietą, taip pat turėtų teikti pagalbą esant ligai ar ištikus nelaiminam atsitikimui – pavyzdžiui, galima pagelbėti susisiekti su giminaičiais, gauti medicininę pagalbą ar grįžti į Lietuvą.
Jeigu užsienyje į nelaimę patekusiems lietuviams prireikia materialinės pagalbos, ji gali būti suteikta, tačiau lėšos turi būti grąžinamos per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo. Priešingu atveju užsienio reikalų ministras gali priimti sprendimą išieškoti lėšas, o tai jau gali reikšti antstolių dėmesį.
Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktorius Audrius Bendinskas sako, valstybės tarnautojai Konsulinio statuto nuostatą dėl pagalbos ligos ar nelaimingo atsitikimo atvejais traktuoja siauriau, todėl materialinė pagalba Artūro pargabenimui su palyda yra negalima.
„Dabartinis teisins reglamentavimas, kurį turime, tiesiogiai ar netiesiogiai nesudaro mums galimybių kalbėti apie ligonių pervežimą, medicininį repatrijavimą, kaip tokį, nuspręsti, kada jis reikalingas, kas yra tas lydintysis asmuo, kas gali juo būti, ar asmens sveikatos būklė tinkama jo repatriacijai. Mes nesam ta įstaiga, kuri gali nuspręsti, nesam tie specialistai, kurie pasakytų, ar tai yra įmanoma“, – komisijos posėdyje argumentavo A. Bendinskas.
„Kalbant apie šio instrumento panaudojimą, kai jūs uždavėt klausimą apie materialinę pagalbą, tai taip, yra instrumentas, jis naudojamas kitiems atvejams, bet patekimas į nelaimę yra suprantamas šiek tiek kitaip. Ne kaip ligonis ir jo būklė, tas instrumentas mūsų atveju yra naudojamas, bet tai susiję su ligoniu, jo būkle ir galimybėmis būti gydomam toje šalyje iki tam tikro lygio, kuomet jis galėtų būti transportuojamas į Lietuvą tolesniam gydymui. Čia visai kita istorija. Šitoj vietoje ta materialinė pagalba, kuri numatyta Konsuliniame statute ir kituose lydimuose teisės aktuose, yra netaikoma. Šioje vietoje tas nepadėtų“, – aiškino Užsienio reikalų ministerijos atstovas.
Konsulinio departamento direktorius pasidalijo ilgu istoriniu ekskursu apie tai, kad panašių atvejų, kaip Artūro, yra ne vienas, ne du ir ne penki, bet esą išspręsti šią problemą koordinuotai vis neišeina. Pasak jo, dar 2010-2011 metais buvo prirašyta daugybė raštų Sveikatos apsaugos ministerijai, sukurta tarpinstitucinė darbo grupė, parengti reikiami teisės aktų projektai, bet jie esą dėl kažkokių priežasčių nebuvo patvirtinti.
„Būna atvejų, kai ir Europos viduje atveža mums iki ambasados, pastato ar paguldo žmogų ir toliau darykit, ką norit. Tai vėlgi, tai mūsų džiazas, kaip tą problemą išspręsti, kuri mūsų teisės aktuose neaprašyta. Nes mes ne specialistai nuspręsti, kokios sveikatos būklės yra žmogus ir ką su juo būtų galima daryti“, – aiškino A. Bendinskas.
Tačiau Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė, Seimo narė M. Ošmianskienė mano, kad Konsulinį statutą tikrai būtų galima traktuoti plačiau. „Tą nuostata, esančią Konsuliniame statute, reikia traktuoti plačiau. Ir ką reiškia „pateko į nelaimę“? Vis tik turėtų būti plačiau pasižiūrėta, kiekviena atvejis panagrinėjamas individualiai“, – portalui tv3.lt sakė parlamentarė.
Be to, Seimo narė mano, kad būtinai reikia peržiūrėti, kokie tiksliai teisės aktai, susiję su medicinine piliečių repatriacija, buvo paruošti prieš dešimtmetį ir nugulė Sveikatos apsaugos ministerijos stalčiuose. Pasak M. Ošmianskienės, komisijai reikės juos peržiūrėti, įvertinti, galbūt tobulinti ir siūlyti Seimui.
Padės vokiečių Maltos ordinas
Tuo metu iki teisės aktų patobulinimo Artūrui padėti bandys Maltos ordinas, kuris yra tarptautinė religinė humanitarinė organizacija, turinti filialus daugybėje šalių. Į Maltos ordiną pagalbos kreipėsi Vilniaus miesto savivaldybė, bandydama rasti kelią, kaip padėti Gerdos broliui Artūrui.
„Maltos ordinas dabar turėtų atlikti tyrimą ir įvertinę būklę pasakys, ar jį galima vežti paprastu civiliniu lėktuvu su reikalinga palyda ir kiek tai galėtų kainuoti, ar reikalingas medikopteris. Taip pat kadangi yra tekę anksčiau bendrauti su Indijos garbės konsulu Lietuvoje, teko su juo susisiekti, jis yra buvęs oro pajėgų kariškis ir žadėjo esant galimybei bendradarbiauti su Indijos oficialiomis institucijomis, padėti organizuoti pagalbą“, – pasakojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vyresnysis patarėjas Jonas Bartlingas.
Pasak jo, Vilniaus miesto savivaldybė bandys prisidėti ir finansiškai, tačiau kol kas tikslinių pašalpų viršutinė riba pagal tarybos nustatytas ribas siekia 1000 eurų. Įstatymas leidžia savivaldybėms nustatyti ribas savarankiškai.
Maltos ordino Organizacinės plėtros vadovas Edvinas Regelskis pasakojo, kad norėdamas padėti pargabenti Artūrą Maltos ordinas kreipėsi į kolegas Vokietijoje, kurie dažnai teikia medicininės repatriacijos paslaugas Vokietijos piliečiams.
„Iš mūsų, maltiečių, pusės galiu pasakyti tik tiek, kad mes patys Lietuvoje tokių paslaugų neteikiame, tas paslaugas teikia Vokietijos maltiečiai, su jais ir susisiekėme. Jie šiuo metu turi padaryti tyrimą. Tyrimas yra toks, kad su Indijoje esančiu gydytoju, kuris rūpinasi brolio sveikata arba yra atsakingas už jį, bus išsiaiškinta, kokia yra situacija ir būklė, tada kolegos galės pasiūlyti kokiomis priemonėmis ir kaip turės būti suteikiama pagalba broliui grįžti. Tai, aišku, kainuos, bet dabar negalima pasakyti kainos, kadangi situacija gali skirtis, priklausomai nuo to, ar reikės palydos lėktuve, ar gal net atskiro čarterinio reiso, nes viskas priklauso nuo brolio būklės Indijoje“, – sako E. Regelskis.
Išsiaiškinus, kiek kainuos Artūro pargabenimas, valstybės institucijos ir maltiečiai kartu su giminaičiais turėtų grįžti prie materialinės paramos klausimo, nes šeima nėra pajėgi finansuoti pargabenimo savo jėgomis.
