Nemaža dalis visuomenės pagrįstai piktinasi nesąžiningais, diskiriminaciniais, neatitinkančiais demokratinių Konstitucijos nuostatų rinkimais. Tokiais yra matomi ir artėjantys savivaldybių tarybų rinkimai. Pastaruoju metu vis aktyviau peršama mintis dėl 2011 m. vasario 27 d. vyksiančių savivaldybių tarybų rinkimų boikoto.
Sutinkame su platinamuose atsišaukimuose minimomis problemomis, kad „nomenklatūros valia atsiradę savivaldos rinkimų, politinių kampanijų finansavimo įstatymai ir kiti mechanizmai palankūs tik Seime atstovaujamų partijų ir nepartinių turtuolių sąrašams. Mandatai teks turintiems didžiulį pinigų, žiniasklaidos ir administracinių išteklių užnugarį.“ Pritariame ir siekiui „panaikinti „valdomos demokratijos“ oligarchinę santvarką, kuri remiasi „oligarchine vietovalda“, ir atkurti bendruomenių savivaldą“.
Apie išsigimusią politinę partinę sistemą, nedemokratinius antikonstitucinius rinkimus ir tvarką, korupcinius partijų ir rinkimų kampanijų finansavimo įstatymus Socialdemokratų sąjunga kalba jau nuo 2003 metų. LSDS daug kartų valdžios institucijoms teikė savo siūlymus padėčiai taisyti. 2009 m., protestuodama prieš nedemokratišką ir antikonstitucinę rinkimų tvarką ir sąlygas, Socialdemokratų sąjunga nedalyvavo Europos Parlamento rinkimuose. Net 4/5 piliečių tuomet ignoravo šiuos rinkimus. Tačiau penktadalis dalyvavusiųjų į Europarlamentą delegavo vėl tų pačių, daug metų Lietuvoje valdžia besidalijančių, partijų atstovus.
Suprantama, jog dalies visuomenės pasipriešinimo formą – boikotuoti rinkimus inspiravo nepasitenkinimas tuo, kad parlamentinės partijos apribojo visuomeninių organizacijų galimybes savo sąrašais dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose.
Socialdemokratų sąjunga atkreipia dėmesį į tą faktą, jog bet kokiu atveju 2011-02-27 rinkimai įvyks ir jų laimėtojai turės galimybę formuoti vietinę valdžią. Kuo mažiau gyventojų ateis prie balsadėžių, tuo didesnė tikimybė, kad valdžios postų dalybose vėl dalyvaus tos pačios partijos ir politikai. Juk neatsitiktinai seiminės partijos savo veiksmais didindamos žmonių nusivylimą, tylia forma skatina piliečius nedalyvauti rinkimuose, puikiai suprasdamos, jog būtent papirkti ir ištikimi rinkėjai gali nulemti rinkimų rezultatus. Seimo politinės organizacijos net neprieštarauja rinkimų ignoravimui ar boikotui. Bet koks boikotas tik padidins jų galimybes įsitvirtinti valdžioje.
Jeigu iš tiesų nuoširdžiai norima panaikinti „valdomos demokratijos“ oligarchinę santvarką, atkurti tikrą savivaldą, pasiekti, kad patys piliečiai galėtų dalyvauti valdyme ir viešųjų reikalų tvarkyme, būtina kuo gausiau ir aktyviau dalyvauti rinkimuose. O norint sustabdyti politikų tarnavimą oligarchinėms grupėms, „savų“ klanams ir pan., tiesiog reikia nerinkti tų, kurie daug metų būdami valdžioje lobo žmonių sąskaita.
A. Akstinavičius