Panevėžyje motociklininkas, tikėtina, draudžiamoje vietoje lenkė į kairę pusę sukantį automobilį ir su juo susidūrė. Motociklo vairuotojas patyrė žiaurių sužalojimų. Atvykę medikai dar bandė gaivinti 1994 m. gimusį vyrą, bet šis neišgyveno.
Kita dar daugiau aukų pareikalavusi avarija įvyko Raseinių rajone. Ten 1991 m. gimęs vairuotojas su „Volvo“ lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį kombainą, bet neįvertino to, kad priešpriešiais atvažiuoja kitas lengvasis automobilis.
Nors kaktomušos išvengti pavyko, bet po susidūrimo šonais „Volvo“ nulėkė nuo kelio. Per šį eismo įvykį žuvo tiek „Volvo“ vairuotojas, tiek kartu važiavęs 1995 m. gimęs jaunuolis.
Statistika negailestinga
Vertinant šių metų sausio-birželio mėnesių statistiką, net 14 iš 100 eismo nelaimių, kuriose žūsta žmonės įvyko būtent dėl įvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą bei dėl kitų lenkimo taisyklių pažeidimų.
Dažniau žmonės žūsta dėl dviejų priežasčių. Beveik pusė (49 proc. – aut. past.) tragiškų eismo nelaimių įvyksta dėl nepasirinkto saugaus važiavimo greičio ir leistino greičio viršijimo bei dėl pėsčiųjų nepraleidimo pėsčiųjų perėjose ir vairuotojų kitų pareigų pėstiesiems nevykdymo (21 proc. tragiškų įvykių).
Verta paminėti, kad net 8 iš 100 eismo įvykių, kuriuose žūsta žmonės, įvyksta ir dėl to, kad yra nepraleidžiamos pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės.
Lenkimui būtina pasiruošti
Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyriausiasis tyrėjas Jonas Davidonis pasidalijo mintimis su tv3.lt skaitytojais apie vieną pavojingiausių veiksmų keliuose – lenkimą.
„Norisi pabrėžti, kad lenkimas yra vienos ar kelių transporto priemonių apvažiavimas išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Jei kelias sudarytas iš dviejų ar daugiau juostų ta pačia kryptimi, tai kitos transporto priemonės apvažiavimas tokiame kelyje nėra vadinamas lenkimu.
Visi lenkimo pagrindai yra numatyti kelių eismo taisyklėse, tačiau kartais vairuotojai jų nepaiso. Pagrindinės vairuotojų daromos klaidos – išvažiavimas draudžiamose vietose, kur yra vienguba arba dviguba ištisinė linija, taip pat sankryžose. Kitos klaidos – neįvertinta automobilio būklė, savo paties įgūdžiai. Ypač tai tampa aktualu, kai pablogėja oro sąlygos, suintensyvėja eismas“, – pasakojo J. Davidonis.
Anot pareigūno, skaudžiausios avarijos pasekmės būna, kai įvyksta priešpriešinis transporto priemonių susidūrimas: „Per priešpriešinius susidūrimus yra didelė tikimybė, kad žus žmonės arba jie bus itin sunkiai sužaloti. Žinoma, net ir išvengus priešpriešinio susidūrimo dar nėra garantijos, kad pavyks išvengti aukų. Kiekviena situacija yra individuali.
Tad norisi perspėti vairuotojus, kad prieš pradėdami lenkti jie įsitikintų, ar iš paskos ir priešais ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės nepradėjo lenkimo manevro. Taip pat reikia įvertinti, ar priešpriešiais neatvažiuoja kitas automobilis. Jeigu atvažiuoja, tai reikia gerai pagalvoti, ar suspėsite sėkmingai atlikti lenkimą ir sugrįžti į savo eismo juostą.“
J. Davidonis pabrėžia, kad dažna vairuotojų klaida yra ta, kad jie mano, jog lenkiant galima viršyti leistiną greitį:
„Dažnai tenka girdėti tokį vairuotojų pasiteisinimą. Bet reikėtų suvokti, kad lenkimo metu viršijus leistiną greitį ir įvykus avarijai, pasekmės gali būti daug skaudesnės. Nors Lietuvos vairuotojų mentalitetas kasmet keičiasi į gerąją pusę, tačiau iki šiol pasitaiko tokių ir nemalonių išimčių.“
Pareigūnas įvertino ir kitą pakankamai dažnai keliuose pasitaikančią situaciją, kai vienu metu lenkiamos kelios kolonoje važiuojančios transporto priemonės: „Kelių eismo taisyklės to nedraudžia daryti. Bet tokiu atveju reikia labai įvertinti, ar sugebėsi sugrįžti į savo juostą laiku. Pasitaiko atvejų, kai dėl priešpriešiais atvažiuojančio automobilio tenka staigiai sugrįžti į savąją juostą. Taip yra sukeliama avarinė situacija. Tada daug kas priklauso ne tik nuo lenkiančiojo, bet ir nuo lenkiamo automobilio vairuotojo reakcijos.“
Kaip reaguoti?
Ką daryti, kai jau yra pradedamas lenkimo manevras, o tada supranti, jog priešpriešiais atvažiuojantis automobilis yra per arti?
„Viskas priklauso nuo to, kada yra pastebima kliūtis. Ar tik išvažiavus, ar jau važiuojant greta lenkiamo automobilio. Kai lenkimas pradėtas ir tu matai atvažiuojantį automobilį, tai reaguoti galima įvairiai.
Jei žinai automobilio galimybes ir pasitiki savo įgūdžiais bei matai, jog padidinęs greitį suspėsi įvažiuoti į savo juostą, tada reikėtų taip ir pasielgti. Kartais logiškiau yra pristabdyti ir sugrįžti ten, kur buvai prieš lenkimo manevrą.
Įmanomas ir trečias variantas – bandyti prisispausti prie lenkiamo automobilio ir palikti kiek įmanoma daugiau vietos priešpriešiais atvažiuojančiai transporto priemonei“, – galimus veiksmus ekstremalios situacijos atveju įvardijo J. Davidonis.
