„Dabar aš turiu pasirašytą koeficientą, kurį reikia dauginti ir bazinio pareiginės algos dydžio. Tame koeficiente turi atsispindėti ir dalis už laipsnį, nes anksčiau už laipsnį būdavo atskirai. Tai ar jis ten tikrai įkrito, ar neįkrito, aš nežinau. Mano pasirašytas koeficientas yra 1,05“, – pasakojo Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo valdybos narys Gintautas Stonys.
Tačiau bendras įstaigų finansavimas rodo, kad vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė išplėšė nemažus pinigus statutinėms tarnyboms, ypač toms, kurios pavaldžios Vidaus reikalų ministerijai. Statutinių pareigūnų darbo užmokesčio didinimui, įskaitant naujojo statuto nuostatų įgyvendinimą šiemet papildomai skirta apie 50 mln. eurų, o visai valstybės tarnybos reformai pusei metų buvo numatytas 15,8 mln. eurų finansavimas.
Pareigūnai protestavo dėl priedo už stažą
Nors G. Stonys dar nežino tikslaus savo atlyginimo, bet priedas už stažą šiam pareigūnui išliks kaip anksčiau, tai yra sieks 30 proc., nes jis jau turi trisdešimties metų tarnybos stažą. Bet kiti pareigūnai, kurie nėra tiek ilgai ištarnavę, šitokio priedo tikėtis ateityje negalės ir jų maksimali priedo už stažą riba bus 20 proc. – po 1 proc. už kiekvienus metus. Tai buvo viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl pareigūnai protestavo priimant naują Vidaus tarnybos statutą, bet į jų norus nebuvo įsiklausyta. Paprastai priedai už stažą skatina pareigūnus kuo ilgiau tarnauti, neišeiti iš darbo, bet tai nebūtinai padeda pritraukti naujus pareigūnus.
Pagal naują statutą, visų statutinių pareigūnų koeficientai buvo sumažinti, nes juos reikia dauginti iš didesnio bazinės pareiginės algos dydžio – tai yra iš 1785,4 eurų.
Į koeficientą turės būti įskaičiuotas priedas už tarnybinį rangą. Anksčiau toks priedas už rangą buvo nurodomas atskirai. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Saulius Džiautas sako, kad priedo už rangą įskaičiavimas į bendrą koeficientą trumpuoju laikotarpiu pareigūnams yra naudingas, nes tai padidina bendrą pareiginę algą, nuo kurios skaičiuojami kiti priedai, priemokos ar apmokėjimas už viršvalandžius. Bet ilgainiui, pasak S. Džiauto, rango įvertinimas piniginiu požiūriu neteks prasmės, nes priimant naujus pareigūnus į bet kurias pareigas niekas nesiūlys mažesnės algos, mat nepritrauks žmonių.
„Šiuo metu tai yra gerai, padidės visa bazė, nuo kurios skaičiuojami kiti priedai. Bet ilgainiui tai neteks prasmės, nes, pavyzdžiui, per kitus metus bus priimtas darbuotojas su žemesniu laipsniu į tokį patį koeficientą, nes atliks tokį patį darbą. Nes kodėl jis turi gauti mažiau nei kitas? Ir laikui bėgant skirtingo laipsnio pareigūnai gaus vienodą atlyginimą, nes reikės tokių pačių specialistų, o jei jie dirba vienodas funkcijas, vienodai ir gaus. Tas laipsnis bus devalvuotas“, – mano S. Džiautas.
Kaip pasakoja Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Stončaitis, Seimo opozicija planuoja rinkti parašus ir dėl naujojo Vidaus tarnybos statuto kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pagrindinė kreipimosi priežastis – galimas teisėtų lūkesčių pažeidimas, kai maksimali priedo už stažą riba statutiniams pareigūnams mažinama nuo 30 proc. iki 20 proc.
„Mes netekome garantijos, kuri skatino ateiti į tarnybą“, – sako S. Džiautas.
Tačiau, pavyzdžiui, priemokų bus galima mokėti kur kas daugiau. Priemokos gali būti mokamos už didesnį krūvį, tarnybos specifiką, už darbo pavojingumą arba, jeigu priimamas asmuo, kurio profesija yra labai trūkstama. Priemokų suma už didesnį krūvį ir tarnybos specifiką negali viršyti 80 proc. nuo pareiginės algos, o jei profesija trūkstama – priemoka negali būti didesnė nei 100 proc. pareiginės algos. Anksčiau priemokos galėjo būti kur kas mažesnės, išskyrus esant trūkstamoms profesijoms.
Ar kils algos vadovams?
Vidaus tarnybos statutas lemia algas policininkams, ugniagesiams gelbėtojams, pasieniečiams, muitininkams, finansinių sukčių gaudytojams iš Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams, kalėjimų prižiūrėtojams bei probacijos pareigūnams.
Iš visų statutinių pareigūnų labiausiai darbo užmokestis galėtų didėti centrinių statutinių įstaigų vadovams. Pagal naują statutą numatyta, kad vadovų pareiginė alga galės siekti nuo 2538 iki 4320 eurų į rankas, kai anksčiau ta pati pareiginė alga buvo vos 1712-2138 eurų į rankas. Bet dabar jiems negali būti skiriamas joks priedas už tarnybos stažą, o anksčiau galėjo ir buvo labai nenaudingas tiems vadovams, kurie stažo turėjo mažiau.
Kaip aiškina Vidaus reikalų ministerija, didžiausia alga nustatyta pagal kitų panašių įstaigų vadovų algų lygį, taip pat atsižvelgus į tai, jog jiems nebebus mokamas joks priedas už stažą. O mažiausia – įvertinus dabartines algas ir priedus už laipsnį bei stažą.
Tačiau realiai esamų vadovų algos gali ir nedidėti, nes numatyta, kad konkretų koeficientą sprendžia jų tiesioginis vadovas – vidaus reikalų, teisingumo ar finansų ministras, priklausomai, kam pavaldi statutinė įstaiga.
Visa sistema padaryta taip, kad būtų kuo lankstesnė, tai yra, kad būtų kuo mažiau apribojimų ir kad su atlyginimais būtų galima kuo laisviau žongliruoti.
Konkrečius policijos generalinio vado Renato Požėlos, pasieniečių vado Rustamo Liubajevo, ugniagesių vado Sauliaus Greičiaus, finansinius nusikaltėlius gaudančių pareigūnų vado Rolando Kiškio bei laikinojo Viešojo saugumo tarnybos vado Arūno Paulausko atlyginimus lemia ministrė Agnė Bilotaitė, muitininkų vado Dariaus Žvirono – finansų ministrė Gintarė Skaistė, o Kalėjimų tarnybos vadovo Virginijaus Kulikausko bei Probacijos tarybos vado Romo Ostanovičiaus – teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
Vidaus reikalų ministerija neatskleidė, ar didins ir kiek didins šių vadovų darbo užmokesčius, nors sutiko, kad naujas statutas sudaro tokias sąlygas. Pagal analogiją su valstybės tarnybos reforma galima tikėtis, kad darbo užmokesčiai jiems turėtų augti.
„Kaip teisingai pastebėjote, Vidaus tarnybos statuto priede nurodytas centrinių statutinių įstaigų pareiginių algų koeficientų intervalas sudaro sąlygas didinti esamų centrinių statutinių įstaigų vadovų darbo užmokestį. Sprendimai nustatyti didesnį pareiginės algos koeficientą vadovams bus priimti laikantis Vidaus tarnybos statuto nuostatų. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Vidaus tarnybos statuto pakeitimai inicijuoti siekiant padidinti mažiausiai uždirbančių pareigūnų darbo užmokestį“, – atsakė ministerija.
Kas laukia pareigūnų?
Patys pareigūnai nėra iki galo tikri, kas jų laukia priėmus naują Vidaus tarnybos statutą, nes objektyvių kriterijų išliko mažiau arba jie mažiau reikšmingi, o didesnę įtaką pareigūnų atlyginimams įgyja vadovų nuomonė bei visai įstaigai skirta pinigų suma. Pareigūnams netgi buvo sukurta speciali skaičiuoklė, pagal kurią jie galėjo pasitikrinti savo darbo užmokesčio didėjimą nuo šių metų, bet konkretaus pareigūno koeficientą nustato jo vadovas, priemokas skirs irgi vadovas, taigi žinoti tiksliai vis tiek nepavyks, kol nebus gauti algalapiai.
Gerai atrodo tai, kad nustatyti minimalieji koeficientai yra didesni nei ankstesnieji, įvertinus atlygį į rankas. Tai pasitarnaus mažiausiai uždirbantiems pareigūnams. Vidaus reikalų ministerija dokumentuose buvo nurodžiusi, kad faktiškai algos didės 31 proc. pareigūnų.
Statutinėms įstaigoms skirtas finansavimas irgi atliepia darbo užmokesčio padidėjimą. Finansų ministerijos pateikti duomenys apie kiekvieną iš statutinių įstaigų parodo, jog politikai pasistengė surasti pinigų darbo užmokesčio didėjimui. Galbūt dėl to, kad daug kur sunku pritraukti pareigūnus į darbą.
Pavyzdžiui, policijai papildomai šiam tikslui skirta 14,4 mln. eurų, pasieniečiams – 12,9 mln. eurų papildomai, Viešojo saugumo tarnybai – plius 1,4 mln. eurų darbo užmokesčiui, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai – 1,01 mln. eurų daugiau, ugniagesiams gelbėtojams – plius 7 mln. eurų, muitininkams – 3,8 mln. eurų papildomai, kalėjimų pareigūnams – plius 8,8 mln. eurų, probacijos pareigūnams – 566 tūkst. eurų papildomai.
Šiuo metu vis dar derinamose vidaus reikalų sistemos pareigūnų darbo apmokėjimo gairėse numatyta visa galybė priemokų: už didesnį krūvį, papildomas užduotis, kolegos pavadavimą, tarnybinių gyvūnų priežiūrą, saugomų asmenų fizinę apsaugą, už užduotis, kai reikia didelės psichologinės ir fizinės ištvermės arba aukštos kvalifikacijos, už rizikas darbe ir panašiai. Priemokų suma negali peržengti 80 proc. dydžio nuo algos, išskyrus kai priemoka mokama tiems specialistams, kurių profesijų rinkoje trūksta – aviatoriams, informacinių technologijų specialistams ir panašiai.
„Šiais metais buvo skirta tikrai neblogas finansavimas, bet mes protestavome, kad naikinamos socialinės garantijos. Ir dar yra darbo apmokėjimo gairės, kurias pasirašo vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ir finansų ministrais. Tose gairėse nustatomos lubos ar atlyginimų ribos, priedų dydžiai už kenksmingas sąlygas, apmokėjimus už keliones į darbą, iš darbo ir taip toliau. Bet šias įsakymas yra neprivalomas derinti su profesinėmis sąjungomis. Bet jeigu mes gyvename demokratinėje visuomenėje, tai šita tvarka turėtų būti derinama ir su šakine profesine sąjunga“, – mano Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas S. Džiautas.
