Kankinančio laukimo išvarginti dingusių aplinkosaugininkų artimieji piktinasi policininkų neveiklumu. Jiems antrina ir ugniagesiai gelbėtojai.
Vakar iki pat vakaro nepavyko rasti birželio 23-iąją Metelio ežere neaiškiomis aplinkybėmis prapuolusių Metelių regioninio parko direktoriaus Romualdo Bagdžiūno ir Veisiejų regioninio parko direktoriaus Donato Pakutkos. „Prašau, kad nors kūną rastų, kad galėtume palaidoti“, - žvelgdama į ežero bangas kalbėjo R.Bagdžiūno motina Marytė Bagdžiūnienė.
Liudijimai prieštaringi
Ežeras kol kas grąžino tik parkų direktorių valtyje buvusį bakelį. Daugiau jokių pėdsakų, leidžiančių spėti nelaimės priežastis, nėra. Tačiau atsiranda liudininkų, esą mačiusių, kaip valtis plaukė kranto link. Teigta, kad vienas iš valtyje sėdėjusių vyrų palinkęs yrėsi rankomis, o kitas nesėkmingai bandė užvesti jos variklį. „Niekas pagalbos neprašė“, - tikino vienas vyriškis. Kiti pasakojo girdėję, kaip direktoriai konfliktavo su paežerėje buvusiais vyrais.
Vakar vakare dingusiųjų paieška buvo sustiprinta - į pagalbą atvyko Vilniaus ekstremalų klubo narai, savanoriai iš Seinų ir Augustavo (Lenkija) bei alytiškiai. Aktyvioje paieškoje dalyvavo apie 50 žmonių.
Pasipiktinę policija
Dėl R.Bagdžiūno ir D.Pakutkos dingimo Lazdijų rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau kankinančio laukimo išvarginti dingusiųjų artimieji netruko pasipiktinti policininkų neveiklumu.
„Per radiją paskelbė, kad nuo ryto tęsiama paieška, tačiau iki pietų niekas nieko nedarė. Vakar vienas policininkas apklausė dingusių vyrų žmonas ir dingo, šiandien nematėme nė vieno policijos pareigūno. Visos paieškos vykdomos asmenine iniciatyva“, - tramdydama ašaras kalbėjo R.Bagdžiūno motina.
Kad pasigendama policijos pareigūnų pagalbos, neslėpė ir paieškai vadovaujantis Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Operacinio vadovavimo skyriaus viršininkas Kęstutis Rydolis. „Kol kas su policija nesusikalbame. Ji mūsų neinformuoja apie savo veiksmus“, - tvirtino jis. K.Rydolis keliskart tikslinosi, ar tikrai pradėtas ikiteisminis tyrimas ir koks tyrėjas jį atlieka.
R.Bagdžiūno ir D.Pakutkos artimieji patys „gaudė“ ir tikrino kiekvieną žodį, kuris padėtų atskleisti jiems brangių žmonių dingimo paslaptį.
Ant kranto visą dieną būriavosi Metelių gyventojai, kateriu, kurį parūpino dingusiųjų artimieji, ežero bangas nuolat sklendė R.Bagdžiūno ir D.Pakutkos bendradarbiai. Kartu su gelbėtojais jie mėgino atkurti tragiškų įvykių seką. Nebuvo matyti tik policijos pareigūnų. „Kriminalistų darbas - rinkti įkalčius. Jie ereliais dedasi tada, kai girtuoklį ar vaikigalį sugauna“, - piktinosi žmonės.
„Ieško visi, kurie nori padėti. Kuo daugiau bus ieškančiųjų, tuo lengviau bus rasti“, - sakė Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Lazdijų agentūros direktorius Gintautas Sanda, antra diena nesitraukęs ežero.
Išplaukė į reidą
R.Bagdžiūnas Metelių regiono parko direktoriumi dirbo nuo 2003 metų. Anot bendradarbių, tai buvo uždaro būdo, nekonfliktiškas vadovas. Kiekvieną savaitgalį parko darbuotojai vykdydavo planinius patikros reidus. Birželio 23-iąją vykti į reidą pagal grafiką turėjo R.Bagdžiūnas. Paprastai su parko darbuotoju vykdavo kuris nors neetatinių inspektorių, tačiau tąkart negalėjo, todėl R.Bagdžiūnui padėjo kolega iš Veisiejų D.Pakutka.
Valtis, kuria išplaukė vyrai, parko darbuotojams seniai nekėlė pasitikėjimo. „Ji nebuvo stabili, niekas ja neplaukdavo net esant silpniausiam vėjui. Kodėl tąkart į ją ryžosi sėsti direktorius, negaliu atsakyti“, - kalbėjo Metelių regioninio parko vyr. specialistė Jūratė Buinickienė.
D.Pakutka parko vadovo pareigas ėjo tik penkis mėnesius. Praėjusį savaitgalį jis gavo Kauno technologijos universiteto viešojo administravimo magistro diplomą. „Tai puikus žmogus ir geras vadovas, kolektyve buvo labai gera atmosfera“, - sakė Veisiejų regioninio parko kultūrologė Lina Klimavičiūtė.
Įtaria brakonierius
Kol nerasti dingusieji, lieka neatsakytas klausimas, ar jie turėjo gelbėjimosi liemenes. Anot abiejų vyrų bendradarbių, R.Bagdžiūnas buvo geras plaukikas, ne kartą dalyvavęs plaukimo varžybose, o D.Pakutka tokiais gebėjimais pasigirti negalėjo. Neatmetama tikimybė, kad apvirtus valčiai R.Bagdžiūnas suskubo gelbėti prastai plaukiantį kolegą.
Tuo metu M.Bagdžiūnienė neatmeta ir brakonierių pasikėsinimo versijos: „Piktų žmonių labai daug, ką gali žinoti. Žmonėms, dirbantiems tokį darbą, turėtų būti skirta gera valtis ir ginklas.“ Tačiau R.Bagdžiūno kolegos tikina, kad nors konfliktai su brakonieriais palyginti dažni, jie visada vyksta ant kranto ir į grumtynes neperauga.
Kai birželio 23-osios vakarą vyrai negrįžo namo, jų žmonos buvo atvažiavusios prie ežero, tačiau tada jokių nelaimės ženklų nepastebėjo. Paskutinis abiejų moterų pokalbis su dingusiais vyrais sukosi apie tai, kad sugedo valties variklis ir jiedu plaukia kranto link.
