Įvairios sukčių nternete platinamos vilionės investuoti pinigus į kriptovaliutas ar kitas investavimo platformas pasiglemžia vis naujas aukas Lietuvoje. Visagine penkiasdešimtmetė moteris prarado beveik 5 tūkst. eurų, patikėjusi saldžiais pažadais greitai ir daug uždirbti.
„Elektroninėje kriptovaliutų prekybos platformoje iš jos apgaulės būdu buvo išvilioti beveik 4 tūkst. eurų. Moteris investavo į kriptovaliutą ir nebegali atgauti investuotų pinigų. Norėdama atgauti pinigus, pradėjo pagalbos ieškoti internete ir kreipėsi pagalbos į Anglijoje esančią tariamą advokatų kontorą“, – teigia Utenos policijos viršininko pavaduotojas Vaidotas Žilys.
Tariamam advokatui moteris sumokėjo 900 eurų, tačiau pinigų taip ir neatgavo, o netekusi dar ir antrą sumą, visaginietė sugebėjo susirasti dar vieną apgavikų įmonę, kuri išviliojo dar 300 eurų. Tik netekusi iš viso 4,5 tūkst. eurų, moteris ryžosi prašyti policijos pagalbos. Pareigūnai dabar aiškinasi, kaip moteris sugebėjo net tris kartus iš eilės užkibti ant sukčių.
„Įtariame, kad veikė bendra organizuota grupė, pirminiame etape, kurie siūlė investuoti ir kiti susiję, kurie siūlė problemos sprendimo variantus už mokesčius“, – kalba V. Žilys.
Policija ir bankų atstovai perspėja, kad sukčiai aukų ieško ir telefonu, ir vis aktyviau dirba internetinėje erdvėje, gviešdamiesi jūsų pinigų, internetinės bankininkystės prisijungimo ir mokėjimo kortelės duomenų.
Vilniaus policija perspėja, kad sukčiai įsisuko ir į „Viber" programėlę. O aukų jie ieško skelbimų portaluose ir rašo žinutes tiems, kas siekia parduoti nepaklausias prekes.
„Dažniausiai tai būna daiktas, kuris sunkiai parduodamas, kada žmonėms nepavyksta parduoti ilgą laiką. Sukčiai parašo žinutę per „Viber", kad susidomėjo ta preke“, – sako policijos komisariato viršininkas Erikas Jalovikas.
Sukčiai pasisiūlo prekę parsigabenti per kurjerių tarnybą ir esą kad gautumėte už prekę pinigus, reikalauja užpildyti anketą. Pateikia nuorodą į suklastotą portalo ar kurjerių tarnybų tinklapį.
„Žmogui, kuris nesigaudo įmonių rekvizituose, sunku susigaudyti, tai tikra nuoroda ar ne. Jų paprašo suvesti banko prisijungimo duomenis ar kortelės ilgąjį numerį bei apsaugos kodą“, – tęsia E. Jalovik.
Vos gavę šiuos duomenis, sukčiai skubiai ima tuštinti pardavėjo sąskaitą ir pinigus išsiunčia į nepasiekiamus kitų šalių bankus. Pernai lietuviai sukčiams pervedė mažiausiai 5 milijonus eurų. Ir jei ne karantinas, sumos esą būtų dar didesnės.
„2019 m. nuostolis siekė beveik 7 mln. eurų. 2020 m. nuostoliai mažesni, bet kodėl galėjo taip nutikti, kad pirmo karantino laikotarpiu buvo ženkliai sumažėję sukčiavimų įvairiausių“, – teigia Bankų asociacijos atstovas Audrius Šapola.
Policijai ir bankų darbuotojams pavyksta atgauti ar sustabdyti labai nedideles pinigų sumas, kurias patiklūs tautiečiai perveda sukčiams. Mat sukčiai slapstosi ne tik ES nepriklausančiose Europos šalyse, bet ir Azijoje ir Afrikoje, nuolat keičia telefonų numerius, bankus ir sąskaitas.
