Parduotuvėse – „kainų lūžis“: lietuviškas sviestas Lietuvoje jau brangesnis už įvežtinį

Taip daroma tikint, kad vietoje pagamintas produktas yra šviežesnis, geresnio skonio, be to, jo atvežimas į parduotuves turėtų būti pigesnis, o galutinė kaina – mažesnė už importinį sviestą.

Tačiau, atidžiau pažiūrėję į įprasto lietuviško sviesto kainas parduotuvėse, pirkėjai gali gerokai nustebti. Pasirodo, Lietuvoje pagamintas sviestas jau yra brangesnis už pagamintą daug brangesnėse Europos Sąjungos šalyse.

Kita vertus, pastaruoju metu problemų dėl sviesto kainų turi net Lenkija, į kurią apsipirkti važiuoja ir nemažai lietuvių.

TAIP PAT SKAITYKITE:

„Maxima“ parduotuvėse neliks šių maisto produktų

Lietuviai gyvena jau geriau ne tik už latvius ar estus, bet ir lenkus?

Parduotuvių darbas ir eilės: prekybos tinklai įspėja, kada geriau nekišti nosies

Sviesto kainų lūžis

Šią savaite kainų lyginimo portalas „Pricer.lt“ socialinio tinklo paskyroje pasidalijo trimis nuotraukomis iš parduotuvės „Maxima“. Jose – trijų skirtingų gamintojų sviestas (82 proc. riebumo).

Nuotraukose į akis krinta, kad lietuviškas „Dvaro“ sviestas, kurį gamina „Pieno žvaigždės“, kainuoja 15,95 euro už kilogramą, itališkas „Fattorie garofalo“ – 15,92 euro (3 centais pigiau), o airiškas „Irish Dublin dairy“ – 15,45 euro (50 centų pigiau).

„Nedidelis psichologinis kainų lūžis. Lietuviškas sviestas jau brangesnis už importines airiškas, itališkas prekes. Nedaug, centais, bet iš esmės atėjome. Lietuviškas, iš masinės pienininkystės pieno pagamintas sviestas brangesnis už itališką buivolių pieno sviestą.

Puikumėlis – pigiau, nei lietuviškas produktas, galėsime rinktis įdomesnį, aukšto lygio produktą. Ir visa tai yra mūsų gerėjančio gyvenimo pasekmė. Sakysit, taigi lietuviškam akcijos būna – manom, po švenčių mes ir importiniam sviestui akcijų prisižiūrėsim“, – rašoma „Pricer.lt“ įraše.

Pirkėjų ir karvių skaičius

Minėtas įrašas sulaukė daugybės reakcijų, komentarų ir pasidalijimų. Daugelis reiškė pasipiktinimą dėl tokių kainų Lietuvoje, lygino jas su kainomis kitose šalyse, kur jos yra gerokai mažesnės.

„O tai iš ko tiems prekybininkams ir gamintojams didinti apyvartą ir pajamas? Suvartojimas tai neauga, žmonių nedaugėja, tai ir kelia kainas. Durniai kaip pirko, taip ir pirks, kad ir kiek kainuos, nes jie nori / jiems reikia.

Pabrangus kokiai prekei, protingas tiesiog nebeperka visai arba susiranda kokią alternatyvą. Nėra tokio maisto produkto, be kurio žmogus negalėtų gyventi“, – pastebėjo vienas komentatorius.

Jam antrino ir kitas: „Kol yra idiotų, kurie perka, kainos tik augs. Nemoka lietuviai pasakyti „man per brangu“.

Dar viena komentatorė pasvarstė ir dėl priežasčių, kodėl lietuviškas sviestas Lietuvoje yra brangesnis už importinį:

„Išnaikino visas karves. Ūkininkai iš paskutiniųjų laikė kiek galėjo. Dabar 100 karvių fermos stovi tuščios. Karvės iškeliavo į Lenkiją, pienas dabar atkeliauja iš ten.“

Sviestas pabrango visame pasaulyje?

„Pieno žvaigždės“ neatsakė į tv3.lt prašymą pakomentuoti, kodėl bendrovės „Dvaro“ sviestas Lietuvoje yra brangesnis už įvežtinį.

Tuo metu prekybos tinklo „Maxima“ Pirkimų departamento vadovas Marius Tilmantas įvardijo kelias priežastis, kodėl regime tokią situaciją.

„Sviesto žaliavos kainos, lapkričio mėnesį lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, yra pakilusios apie 50 proc. Dėl išaugusios paklausos pasaulyje susidarė trūkumas, todėl brangsta pieno milteliai ir pieno riebalai, o tai atsispindi ir galutinių produktų kainose vartotojams.

Ženkliai pakilus sviesto žaliavos kainoms pasaulio biržoje Lietuvos gamintojai kėlė mums pirkimo kainas daugiau nei tiekėjai, kurie atveža sviestą iš kitų šalių, todėl ir yra tokia situacija, kad mūsų šalies gamintojų sviesto kaina šiuo metu yra aukštesnė nei importuoto“, – aiškino M. Tilmanas.

Jis pastebėjo, kad vietiniai gamintojai operatyviau reaguoja į pokyčius pasaulio biržoje, tad prekybininkai greičiau pajaučia pabrangimą. Tačiau tuo pačiu prekės esą ir atpinga pas mus gerokai greičiau.

„Geroji naujiena yra ta, kad paskutines dvi savaites biržoje pagaliau jau stebime sviesto pigimą. Tad vėl deramės su gamintojais bei tiekėjais ir viliamės, kad Lietuvos produkcijos kainos kiek mažės“, – prognozavo tinklo atstovas.

Pasak jo, „Maxima“ savo pirkėjams įsipareigojusi bent iki šių metų pabaigos įšaldyti daugiau nei 280 dalies savo privačių prekių ženklų maisto produktų reguliarias kainas, todėl pirkėjai ir toliau pieną bei jo produktus gali įsigyti ne brangiau nei iki šiol.

„Mūsų privataus prekės ženklo „Farm Milk“ sviesto kaina nesikeitė. Dedame dideles pastangas ir nuolat deramės su tiekėjais bei gamintojais, todėl daugelį pagrindinių maisto produktų mūsų parduotuvėse galima įsigyti pigiausiai, o mūsų „Kainų įšalo“ iniciatyva yra viena iš priemonių, padedančių to pasiekti“, – tikino M. Tilmanas.

Problemos dėl sviesto – net Lenkijoje

Žemės ūkio duomenų centras portale „Produktukainos.lt“ skelbia, kad šiuo metu visoje Lietuvoje vidutinė sviesto kaina yra 14,91 euro už kilogramą. Tai yra 8,8 proc. daugiau nei prieš metus.

Vis dėlto, panašu, kad problemų su sviestu yra ir kaimyninėje Lenkijoje, kur dažnai apsiperka dalis lietuvių.

Šią savaitę Lenkijos vyriausybė paskelbė, kad, reaguodama į kainų kilimą, iš savo strateginių atsargų patieks rinkai 1 tūkst. tonų sviesto.

Lenkijoje sviesto kaina neseniai tapo politinio ginčo objektu, o neseniai atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė lenkų dėl šios situacijos kaltina vyriausybę.

Antradienio rytą paskelbtame pranešime Vyriausybės strateginių rezervų agentūra (RARS) pažymėjo, kad „pastaruoju metu sviesto kaina pasaulio rinkose gerokai padidėjo, o tai visų pirma lėmė pieno trūkumas“.

„Ši padėtis paveikė ir Lenkiją“, – nurodė agentūra, kuri pavaldi Donaldo Tusko vadovaujamos vyriausybės kanceliarijai žinioje.

Taigi „siekdama stabilizuoti padėtį rinkoje, RARS paskelbė konkursą dideliems sviesto kiekiams parduoti“.

Praktiškai tai reiškia, kad agentūra aukcione parduos apie 1 tūkst. tonų šaldyto nesūdyto sviesto, supakuoto į 25 kg blokus, kurių minimali pardavimo kaina yra 28,38 zlotų (6,65 euro) už kilogramą.

Pirmieji pasiūlymai, kurie turi būti ne mažesni kaip 20 tonų, bus priimami gruodžio 19 d.