Lietuvos prekybininkų atstovai dar pernai pasiūlė idėją, kaip būtų galima pažaboti nuolatines vagystes parduotuvėse. Viena iš tokių idėjų – apsivogusių asmenų neįleisti į parduotuvę.
Prekybininkų atstovai neslepia, kad su džiaugsmu lauktų šio naujo draudimo, tačiau dėl šiuo metu Europoje galiojančių griežtų privatumo politikos reikalavimų, panašu, to bent jau kol kas įgyvendinti nepavyktų.
Tačiau dalis specialistų neatmeta, kad proveržio dėl duomenų surinkimo atlaisvinimo galima tikėtis ateityje. O pirmuoju pavyzdžiu, kaip dabar manoma, gali tapti kaimyninė valstybė Lenkija.
Jau dabar prekybininkai ir apsaugos bendrovės išbando naujas priemones, kuriomis siekiama sutramdyti nusikaltėlių nepažabotą godumą.
Tad jei sumanysite pajuokauti ar iš tiesų nugvelbti tam tikrą prekę parduotuvėje, labai gali būti, kad teks pabendrauti su apsaugos darbuotoju, o vėliau ir policija.
Stebi judesius, tad pasislėpti nepavyks?
Elektroninių saugos sistemų bendrovės „Spectra Baltic“ vadovas Karolis Samušis naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad šiuo metu technologinės priemonės atveria naujas galimybes, kaip būtų galima užkirsti kelią įvairiems nusikaltimams.
Pasak jo, dabar vaizdo stebėjimo kameros gali nustatyti nusikaltėlius pasitelkiant asmenų biometrinius duomenis, tačiau griežti reikalavimai Europoje dėl duomenų apsaugos tokios technologinės priemonės išnaudoti neleidžia.
Vis dėlto K. Samušis atkreipia dėmesį, kad yra ir kita alternatyvi saugumo priemonė, kuri jau yra išbandoma ir Lietuvoje, o ne tik kitose šalyse.
„Egzistuoja ir kita technologinė priemonė, kuri leidžia nustatyti galimai nusikaltimą atliekančius asmenis pagal tam tikrą veiksmų seką. Kitaip tariant, jeigu vaizdo stebėjimo kamerose bus įdiegta papildoma funkcija, realiuoju laiku įmanoma identifikuoti asmenis pagal jų atliekamus judesius.
Pavyzdžiui, jei į savo palto ar striukės kišenę įsidėsite prekę, apsaugos darbuotojas iškart gautų pranešimą apie įtartina asmenį“, – paaiškino K. Samušis.
Eksperto įsitikinimu, toks technologinis sprendimas nepažeidžia Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimų. Be to, ši funkcija veikia prenumeratos principu.
„Toks saugumo sprendimas identifikuoja galimas vagysčių grėsmes, tačiau duomenų nekaupia. O technologija paremta pagal prenumeratos modelį.
Štai jei užsisakysite tokią funkciją 4–8 kameroms, mėnesinis mokestis siektų apie 100 eurų“, – kalbėjo pašnekovas.
Specialistas sako, kad tokia funkcija gali būti įdiegta įprastose stebėjimo kamerose, o tam reikia tik mažo prietaiso, prie kurio prisijungus būtų įgalinta funkcija realiuoju laiku nustatyti įtartinus asmenis.
Tiesa, K. Samušis atkreipia dėmesį, kad nors tokia priemonė iš tiesų gali praversti, visgi tikslus galimų vagysčių identifikavimas nėra garantuojamas 100 proc.
„Labai svarbu įvertinti, kaip yra išdėliojamos vaizdo stebėjimo kameros – kuo daugiau kamerų, tuo vaizdas bus detalesnis, o ir tokia technologija gebės lengviau atpažinti įtartinų veiksmų seką.
Taigi, jeigu jūs įžengsite, pavyzdžiui, į prekybos tinklą su daugkartiniu krepšiu ir jame dėsite produktus, prekes, šioje funkcijoje taikomas algoritmas įspės apie tariamą vagystę, nors galbūt jūs ir neketinote nieko pavogti“, – paaiškino K. Samušis.
Saugumo ekspertas taip pat svarsto, kad nors technologija, gebanti atpažinti nusikaltusius asmenis pagal biometrinius duomenis (pavyzdžiui, veidą), yra tikslesnė ir ji naudojama Azijos valstybėse, o taip pat ir Amerikoje, tokių sprendimų verslams Europoje dar gali tekti palaukti.
„Technologija egzistuoja, bet dėl teisinio reguliavimo iš esmės Europa yra užstrigusi, nes čia galioja griežti reikalavimai. O kol nebus pirmo drąsaus politinio projekto, kuris leistų sutvarkyti tokį duomenų apsaugos reguliavimą, iš esmės naujo proveržio saugumo srityje tikėtis neverta
Manau, kad ne Lietuva bus tas lyderis Europos mastu. Greičiausiai, tai gali būti Lenkija, nes šioje valstybėje autonominių parduotuvių skaičius, palyginti su visa Europa, yra pakankamai didelis“, – svarstė K. Samušis.
Naujoves išbando, tačiau apie neįleidimą į parduotuves teks pamiršti?
Tuo metu „Ekskomisarų biuro“ vykdomasis direktorius Arvidas Januška sako, kad saugos bendrovė nuolatos stebi technologijų rinką ir naujoves išbando savo veikloje kartu su klientais.
Pasak A. Januškos, ieškant efektyvių saugos sprendimų, pasitelkiamos ir dirbtinio intelekto pagalba.
„Esame išbandę sprendimus, kurie yra skirti fiksuoti pirkėjo paimamas prekes iš lentynų, vėliau jas sulyginant su to paties asmens pateiktomis apmokėti prekėmis fizinėse ar automatinėse kasose.
Kitas AI technologijomis paremtas sprendimas – netipinių pirkėjų veiksmų, t.y. panašių į tuos, kuriuos atlieka prekes norintys pasisavinti asmenys (prekių slėpimas po drabužiais, dėjimas jų į rankinę ir t.t.), fiksavimas“, – kalbėjo saugos bendrovės vadovas.
Pašnekovo teigimu, jei yra nustatoma įtartina veikla, apie tai informaciją iškart gauna ir apsaugos darbuotojas.
A. Januška antrina pašnekovui K. Samušiui, kad toks vaizdo stebėjimo technologinis sprendimas BDAR reikalavimų nepažeidžia, nes tai nėra susiejama su konkrečiais asmenimis.
„Mūsų išbandyti sprendimai yra tobulinami, manau, po kelerių metų jie bus gana efektyviai veikiantys.
Kai kurių prekybos centrų automatinėse kasose jau yra įdiegti sprendimai, kurie veikia kompiuterinės regos ir dirbtinio intelekto dėka. Jie atpažįsta prekes ir taip užkertamas kelias sukčiavimui automatinėse kasose, kai vietoje brangesnių prekių apmokėjimui pasirenkamos pigesnės (avokadai tampa bulvėmis, ar bandoma pasverti kaip bulves brangaus viskio butelį)“, – kalbėjo A. Januška.
Prekybos tinklo „Iki“ atstovė spaudai Gintarė Kitovė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad šiuo metu stebima situacija, kai nuolat pakartotines vagystes vykdantys asmenys į parduotuves užsuka vos ne kiekvieną dieną, t.y. turėdami tikslą įvykdyti nusikaltimą.
Todėl, pašnekovės teigimu, siūlymas neįleisti į parduotuves vagystes įvykdžiusių asmenų būtų sveikintinas.
G. Kitovė taip pat atkreipia dėmesį, kad prekybos tinkle yra išbandoma naujovė, kuri leidžia nustatyti įtartinus asmenis pagal judesius.
„Šiuo metu testuojame galimybę fiksuoti bandymus vykdyti vagystes pagal judesius kamerų pagalba, vertiname veiksmingumą“, – paaiškino ji.
Tuo metu „Maximos“ fizinės saugos skyriaus vadovas Rolandas Masalskas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad prekybos tinklas laikosi pozicijos nekomentuoti siūlymų dėl galimybės uždrausti nusikaltusiems asmenims įžengti į parduotuvę.
Tačiau R. Masalskas patvirtina, kad parduotuvėse yra išbandomos saugumo naujovės.
„Prekybos tinkle nuolat investuojame į apsaugos priemonių tobulinimą, o savitarnos kasų ir apsaugos darbuotojų budrumas, taip pat įvairios techninės apsaugos priemonės, įskaitant dirbtinio intelekto programas, padeda pamatyti pažeidimus ir pričiupti bandančius sukčiauti“, – kalbėjo R. Masalskas.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai naujienų portalui tv3.lt atsiųstame komentare teigė, kad prekybininkų keliama problema dėl vagysčių yra žinoma.
Tačiau idėja neįleisti į parduotuves vagystes įvykdžiusių asmenų, jų vertinimu, prasilenkia su žmogaus teisėmis.
„Ministerija buvo sukvietusi suinteresuotų šalių susitikimą. Diskusijoje tapo aišku, kad siūlymai riboti nusikaltusių asmenų patekimą į prekybos centrus galimai esmingai prasilenkia su žmogaus teisėmis, todėl toliau ši tema Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje vystoma nebus.
Kiek žinoma, rinkoje jau siūlomos įvairios išmanios sistemos padedančios užkardyti nusikalstamas veikas prekybos vietose, prekybininkams buvo pateiktas pasiūlymas išnagrinėti tokias galimybes. Ministerija ir toliau yra atvira dialogui įvairiomis verslui rūpimomis temomis, yra pasiruošusi teikti pagalbą, keisti teisės aktus, kurti finansinius instrumentus, kas gerintų verslo aplinką ir mažintų administracinę ir biurokratinę naštą“, – teigiama ministerijos komentare.
Vagia ikrus, kavą, sviestą, sūrį, žaislus
Vagysčių skaičius iš prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvių, pasak R. Masalsko, per pastaruosius metus didėjo.
„Didžiausias šuolis buvo fiksuotas 2021–2022 m., kai vagysčių skaičius padidėjo nuo 8,5 tūkst. iki daugiau nei 14 tūkst. atvejų.
Tiesa, nors prekės ir toliau vagiamos, nusikaltimų skaičiaus augimo tempai lėtėja – 2023 m. buvo užfiksuota daugiau nei 16 tūkst. vagysčių, o pernai daugiau nei 17 tūkst. Tarp vagiamų prekių galime rasti brangius alkoholinius gėrimus, maisto produktus, – pavyzdžiui, ikrus, kavą, sviestą, sūrį, žaislus, kosmetiką, loterijos bilietus“, – kalbėjo prekybos tinklo atstovas.
Prekybos tinklo „Iki“ atstovė G. Kitovė antrina, kad pernai metais (palyginti su 2023 m.) vagysčių skaičius didėjo apie 30 proc.
„Dažniausiai vagia prekes, kurias lengva realizuoti antrinėje rinkoje – kava, alkoholis, šokoladas, net ir buitinė chemija“, – vardijo G. Kitovė.
Aljanso „Aibė“ atstovai naujienų portalui tv3.lt pripažįsta, kad vagystės iš parduotuvių yra didžiulė problema, o kiekvienais metais situacija iš tiesų prastėja.
Vagia ne tik profesionalūs vagys ir narkomanai, o vagystės mastai priklauso nuo parduotuvės vietos, dydžio ir apsaugos darbuotojo (ne)buvimo.
Pavyzdžiui, stoties rajonas yra ypatingai pavojingas. Vagystės mastai kai kur siekia net iki 3 proc. (skaičiuojant nuo apyvartos“, – teigė parduotuvių „Aibė“ atstovai.
Jų teigimu, vagystės neretai būna panašios į plėšimą, kai yra naudojamas smurtas prieš darbuotoją.
„Visais atvejais vagystės faktai fiksuojami ir perduodami policijai. Tačiau dėl vagių nebaudžiamumo vagystės kartojasi. Visos papildomos priemonės apsaugai nuo vagysčių yra geros, tačiau kainuoja. O tai, nori ar nenori, privalo atsidurti prekių savikainoje“, – teigė prekybininkai.
„Akropolis Group“ rinkodaros ir komunikacijos vadovas Dominykas Mertinas komentavo, kad saugumui užtikrinti prekybos ir pramogų centrų bendrosiose erdvėse, taip pat automobilių stovėjimo aikštelėje naudojamos vaizdo kameras.
Be to, pasak pašnekovo, visą parą „Akropoliuose“ dirba ir apsaugos darbuotojai.
„Už saugumo užtikrinimą ar vagysčių prevencijos sprendimus kiekvienoje iš parduotuvių yra tiesiogiai atsakingi patys nuomininkai. Vis tik, nors vagysčių prevencija yra kiekvieno nuomininko atsakomybė, mums svarbu, kad, vykdydami veiklą „Akropoliuose“, jie jaustųsi gerai ir saugiai.
Nuolat palaikome dialogą su nuomininkais saugumo klausimais. Šiuo metu jokių nuomininkų užklausų dėl inovatyvių vaizdo kamerų naudojimo poreikio nesame sulaukę“, – teigė D. Mertinas.
Įžvelgia teigiamą dalyką
„Ekskomisarų biuro“ A. Januškos teigimu, didelis fiksuotų vagysčių šuolis buvo fiksuotas 2022 m., o 2024 m. vagysčių augimas, jo teigimu, stabilizavosi.
„Tarkime, tuose prekybos centruos, kur apsaugos lygis nekito, pernai vagysčių augimas siekė apie 7 proc. Ikiteisminių tyrimų skaičius (BK 178 str.) pernai augo 40 proc. (nuo 1227 – 2023 m., iki 1808 – 2024 m.)“, – teigė jis.
Tačiau pašnekovas sako, kad tokį augimą reikėtų vertinti su tam tikromis išlygomis.
„Jeigu iki 2023 m. ikiteisminiai tyrimai (čia numatyta baudžiamoji atsakomybė), buvo pradedami, jei asmuo pasisavina prekių už didesnę nei 150 eurų sumą, tai 2023 m. buvo pradėta subendrinti ir asmenų veikas, jei jie vagiliauja sistemingai, kad ir už nedidelę sumą, ir pradėti ikiteisminius tyrimus tokių asmenų atžvilgiu apjungiant tokias veikas“, – kalbėjo A. Januška.
Iki šiol tokios bylos, pašnekovo teigimu, buvo vertinamos kaip atskiros veikos ir už jas buvo taikoma tik administracinė atsakomybė, kuri tų asmenų nuo vagysčių neatgraso.
„Veikų apjungimo aspektu 2024 m. buvo tam tikro proveržio metai ir tai prisidėjo prie ikiteisminių tyrimų skaičiaus augimo.
Pastebime, kad toks veikų apjungimas turi gerą efektą, nuolat vagiliaujančių asmenų (daugelį jų mūsų apsaugos darbuotojai pažįsta), prekybos centruose pastebime mažiau“, – pozityviai žvelgė saugos bendrovės atstovas.
Saugos bendrovės „Grifs AG“ duomenimis, prekybos centruose, palyginti 2023 su 2024 m. vagysčių padidėjo 21 proc., o vagystės krepšelis (suma) išaugo 50 proc. (2023 m. beveik 60 tūkst. eurų, o 2024 m. – 90 tūkst. Eurų.
Tuo metu nustatytų (atpažintų) vagių skaičius 2024 m. buvo 12 700, , o 2023 m. – 10 tūkst.
Pasak saugos bendrovės atstovų, jau kurį laiką įsitvirtina praktika, kai yra apjungiamos pasikartojančios bylos tų asmenų, kurie nuolat vykdo nusikaltimus, vagystes.
„Dėl įsitvirtinančios praktikos apjungti kelias bylas į vieną, galima daryti prielaidą, kad ateityje gali mažėti nuolatinių vagių skaičius“, – teigė bendrovės atstovai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
