Už kiekvieną savo turimą telefono numerį mokate po 1 litą per metus. Jeigu turite du numerius, mokate 2 litus per metus ir t. t. Kai kas iš to pralobsta ir kikena į kumštį.
Oro pardavinėjimas yra tradicinė aferistų profesija. Kai kada tai daroma su valdžios pritarimu ir visi kažkaip lieka „patenkinti“. Litukas prie lituko kai ką padaro milijonieriais.
Ėmė ir nutarė
Istorija prasideda maždaug prieš dešimtmetį, kai Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) nutarė „sutvarkyti“ galimybę perkelti tą patį mobiliojo telefono numerį į kitą tinklą. Ėmė tada tarnyba ir nutarė visus patyliukais apmokestinti.
Lietuvos gyventojo ar įmonės pareiga sumokėti po litą per metus už kiekvieną savo turimą numerį privačiai bendrovėlei įrašyta RRT direktoriaus įsakyme. Visų Lietuvos vartotojų už savo turimus numerius sumokėti pinigai atitenka ne valstybės biudžetui ar kokiam viešajam interesui tenkinti, o visiškai privačiai bendrovei – UAB „Mano numeris“.
Ši bendrovė RRT 2005 m. yra išrinkta centrinės duomenų bazės administratore, kuri administruoja abonento numerių centrinę duomenų bazę ir centralizuotai valdo abonento numerių perkėlimo procesą. Visi Lietuvoje veikiantys telefono ryšio paslaugų teikėjai už kiekvieną savo turimą abonento numerį, nepriklausomai nuo to, ar šis numeris kada nors buvo perkeltas į kito operatoriaus tinklą, privalo sumokėti UAB „Mano numeris“ 1 litą per metus.
Savaime suprantama, kad šios operatorių patirtos išlaidos perkeliamos operatorių klientams, t. y. daugumai Lietuvos gyventojų. Pagal RRT nustatytas taisykles, ryšio operatoriai neturi galimybės nemokėti UAB „Mano numeris“ arba analogišką paslaugą įsigyti kitur pigiau. Tokia privaloma mokėjimo už abonento numerius tvarka ilgą laiką garantavo UAB „Mano numeris“ dideles pajamas. UAB „Mano numeris“ pardavimo pajamos:
2006 m. – 8 547 214 litų, 2007 m. – 10 764 504 litai, 2008 m. –10 936 684 litai, 2009 m. – 8 955 828 litai, 2010 m. – 7 473 976 litai, 2011 m. – 9 193 636 litai, 2012 m. – 7 389 720 litų.
Dauguma ekspertų sutinka, kad numerio perkėlimo paslauga ir su tuo susijusios duomenų bazės valdymas toli gražu nekainuoja tokių pinigų, kurie yra mokami UAB „Mano numeris“. Daug kas iš karto sutiktų teikti tokią pačią paslaugą perpus pigiau. Gaunat pajamas, kurios gerokai viršijo patiriamas išlaidas, didėjo ir UAB „Mano numeris“ turimas turtas. UAB „Mano numeris“ turtas:
2006 m. – 3 429 154 litai, 2007 m. – 7 256 642 litai, 2008 m. – 9 111 739 litai, 2009 m. – 14 743 831 litas, 2010 m. –20 149 344 litai, 2011 m. – 13 866 571 litas, 2012 m. – 16 987 333 litai.
Moka vartotojai
Iš kur tokie turtai? Iš jūsų visų, įbaudžiavinti vartotojai, duoklės. Visas šias neproporcingai dideles UAB „Mano numeris“ sumokamas sumas faktiškai sumokėjo Lietuvos vartotojai. Telefono ryšio paslaugų teikėjai neturėjo ir iki šiol neturi galimybės tokią pačią paslaugą įsigyti iš kitų asmenų už mažesnę kainą.
Bendrovės „Tele2“ atstovas Andrius Baranauskas „Balsas.lt savaitei“ nurodė, kad kaina aiškiai per didelė. „Prisiminkite, kiek prieš dešimtį metų kainavo pats mobiliojo telefono ryšys. Viskas juda į priekį – technologijos tobulėja, ryšys pinga. Pati rinka tiktai traukėsi. Išvis jau seniai pastebėta ir Gedimino Kirkilo Vyriausybės yra nutarta, kad valstybei sudaryti paslaugų pirkimo sutartis ilgesniam negu trejų metų laikotarpiui yra neracionalu. Mes domėjomės galimybėmis ir galime pasakyti, kad tokią pat paslaugą patys galėtume atlikti jau dabar. Rimtai apie tai mąstome. Rinkoje jau dabar yra siūlančių tokias pačias paslaugas teikti dešimt kartų pigiau. Ir siūlytojai net ir tada turėtų pelno, tad galite įsivaizduoti, kokia tai situacija. Iš esmės mokama už tai, kad bendrovė nustato, kam priklauso numeris, ir pateikia ataskaitą apie jo perkėlimą. Jokių ypatingų technikos stebuklų tam nereikia. O šitą neproporcingą mokestį dengia tikrai ne kas kitas, o būtent vartotojai. Iš kurgi kitur operatoriai turės pajamų?“ – retoriškai klausė jis.
Komiška, kad „duoklę“ pinigų siurbyklai, pakeičiančiai porą įrašų kompiuteryje, moka net fiksuotojo ryšio operatorius „Teo LT“. Kiekgi realu, kad kas nors persikels į kitą fiksuotojo ryšio operatoriaus tinklą su tuo pačiu numeriu?
Verslas iš nieko
Kas gi ta UAB „Mano numeris“, sugebėjusi gauti teisę susirinkti po litą per metus iš kiekvieno mūsų? Kam panaudoti šie pinigai? Aiškumo ir skaidrumo čia nėra jokio. Vartotojų pinigai suplaukia į neskaidriai veikiančią ir savo akcininkus bei galutinius naudos gavėjus vengiančią atskleisti bendrovę.
Oficialūs duomenys tokie: 2011 m. UAB „Mano numeris“ finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyta, kad iki ataskaitinių metų pradžios bendrovė turėjo 100 proc. UAB „Dilidus“ akcijų (o ta „Dilidus“ buvo „konkurentė“, kai „Mano numeris“ laimėjo konkursą ėdžioms 2004 m.! Ir siūlė dvigubai didesnę kainą!), 75 proc. „Zetaone 1 Ltd.“ akcijų, o tais metais įsigijo 80 proc. „Zeta Two Ltd.“ akcijų ir 75 proc. „Zeta Four Ltd.“ akcijų. 2012 m. finansinės atskaitomybės duomenimis, UAB „Mano numeris“ iš gautų pajamų intensyviai finansavo savo valdomas kontroliuojamąsias įmones, investicijos į jas siekė 3 862 627 litus, o joms suteiktos paskolos siekė 1 369 545 litus.
UAB „Mano numeris“ steigėjas ir vadovas p. Arūnas Mickevičius šiuo metu yra ir Lietuvoje registruotų bendrovių UAB „Zeta Saulė 2“ bei UAB „Zeta Saulė 3“ vadovas ir vienintelis akcininkas. Be to, A. Mickevičius yra buvęs UAB „Zeta Saulė 4“ vadovas ir vienintelis akcininkas. Nurodytų bendrovių pavadinimai bei jų akcininkų struktūra leidžia manyti, kad UAB „Mano numeris“ iš Lietuvos vartotojų surinktomis lėšomis per tarpines užsienyje registruotas bendroves finansuoja UAB „Mano numeris“ steigėjui ir vadovui A. Mickevičiui asmeninės nuosavybės teise priklausančias Lietuvos bendroves UAB „Zeta Saulė 2“, UAB „Zeta Saulė 3“ ir UAB „Zeta Saulė 4“. Tokia asmeninės nuosavybės teise priklausančių bendrovių finansavimo UAB „Mano numeris“ lėšomis schema tikrai negali būti laikoma atitinkančia skaidrumo reikalavimus.
LR Juridinių asmenų registro duomenims, UAB „Mano numeris“ vadovas ir pagrindinis akcininkas bendrovės įregistravimo metu buvo A. Mickevičius. 2008 01 01 LR Juridinių asmenų registro tvarkytojui buvo pateiktas pranešimas, nurodantis, kad A. Mickevičius perleido 95 proc. savo turimų UAB „Mano numeris“ akcijų. Parduotas akcijas įsigijo JAV registruota bendrovė „Provident Capital Investment LLC“, kurą valdo lengvatinių mokesčių teritorija įvardinamoje Panamoje registruotos bendrovės, neatskleidžiančios savo akcininkų ir nuolatinių naudos gavėjų.
Praėjus daugiau kaip 2 metams nuo akcijų pardavimo „Provident Capital Investment LLC“, 2010-aisiais LR Juridinių asmenų registrui buvo pranešta, kad vieninteliu UAB „Mano numeris“ akcininku vėl tapo A. Mickevičius. „Provident Capital Investment LLC“ po to, kai buvo parduotos akcijos, jokios reikšmingos veiklos daugiau nevykdė. Dėl to tikėtina, kad minėta bendrovė buvo sukurta tik turint tikslą laikinai „palaikyti“ UAB „Mano numeris“ akcijas, vėliau jas atgal perleidžiant tam pačiam buvusiam UAB „Mano numeris“ akcininkui. Perleidus akcijas atgal A. Mickevičiui, buvo pranešta, jog UAB „Mano numeris“ sumažino įstatinį kapitalą nuo 260 000 litų iki minimalaus reikalaujamo 10 000 litų dydžio. Paprastai tai daroma norint išmokėti akcininkui bendrovės turimas lėšas, kad būtų išvengta su tuo susijusių mokesčių mokėjimo. Žodžiu – meška galvą nusisuks.
Modelį reikia keisti
UAB „Omnitel“ prezidento patarėja Loreta Andziulytė taip pat kritikuoja pasirinktą modelį ir reiškia abejones dėl UAB „Mano numeris“ veiklos skaidrumo. „Kalbant apie dabar galiojantį centrinės duomenų bazės administravimo modelį, dabartinė administratorė UAB „Mano numeris“ buvo paskirta 10 metų terminui, įtvirtinant fiksuotą kainą visam dešimtmečiui. Nenumatant jokios galimybės ją peržiūrėti keičiantis rinkos sąlygoms, susidarė paradoksali situacija, nes kainos ITT rinkoje kito greitai, ir, kaip rodo statistika, aiškia mažėjimo kryptimi. Per praėjusius 10 metų „Mano numeris“ iš operatorių gavo apie 70 mln. litų pajamų, o rinkoje tokias pačias paslaugas buvo galima įsigyti iki 10 kartų pigiau. Vadinasi, per šį laikotarpį visi operatoriai permokėjo, nors tuos pinigus galėjome skirti investicijoms į tinklo plėtrą ar paslaugų teikimą.
Mums kyla klausimas, ar „Mano numerio“ valdymas ir veikla yra skaidrūs, o bendrovė atitinka antikorupcinius standartus. „Omnitel“ yra įsipareigojusi akcininkams laikytis grupės „TeliaSonera“ etikos ir elgesio kodekso be išimčių ir ypatingas dėmesys yra skiriamas verslo skaidrumui. Juk ryšio paslaugų teikėjai, tarp jų ir „Omnitel“, yra įstatymiškai įpareigoti dirbti su „Mano numeriu“ kaip vienintele galima alternatyva ir kasmet šiai bendrovei sumoka dideles iš klientų surinktas sumas už numerių administravimą.
RRT planuoja artimiausiu metu skelbti naują konkursą numerių perkėlimo centrinės duomenų bazės administratoriui išrinkti. Naujo konkurso sąlygos dar nėra paskelbtos, tačiau jų projektas, kurį RRT buvo paskelbusi viešajai konsultacijai, mūsų nuomone, iš esmės situacijos nekeičia, centrinės duomenų bazės administratorius ir toliau bus renkamas RRT organizuojamo konkurso būdu.
Laikomės nuomonės, kad RRT siūlomas projektas ir jame įtvirtintas centrinės duomenų bazės administravimo modelis ir vėl neužtikrins maksimaliai efektyvaus bei racionalaus operatorių lėšų panaudojimo, o numerių perkėlimo kaina nebus pagrįsta sąnaudomis. Mūsų nuomone, geriausias būdas pasiekti maksimaliai skaidrias ir efektyviomis sąnaudomis pagrįstas kainas už numerio perkėlimą – ne pelno siekiantis juridinis asmuo, kurio veiklą finansuoti būtų įpareigoti operatoriai. Tokie modeliai veikia tokiose šalyse kaip Švedija, Suomija ir kt.“, – „Balsas.lt savaitei“ komentavo L. Andziulytė.
„Vsio zakonno!“
Tiesa, nors būta mėginimų tikrinti šią veiklą – domėjosi ir Specialiųjų tyrimų tarnybos agentai, ir žiniasklaida, ir Seimo nariai, atrodo, kad de jure viskas sutvarkyta garsiuoju principu „vsio zakonno“ (viskas teisėta). Tai pripažįsta net ir besipiktinantys operatoriai. „Tele2“ atstovas A. Baranauskas tvirtino: „Tai ir yra liūdnoji viso šito reikalo dalis – konkursas buvo surengtas teisėtai, jei netgi RRT nutrauktų sutartį, neabejotina, kad verslininkai kreiptųsi į teismą ir laimėtų.“
Taip kalba ir RRT. Jos atstovė ryšiams su visuomene Rasa Karalienė, antai, paaiškino situaciją dargi pridėdama nuomonę, kad abonentai, kurie sumoka už orą, turi labai labai džiaugtis ir ploti katučių. „Šiuo metu Lietuvoje veikianti abonento numerių perkėlimo sistema yra ypač palanki abonentams – operatoriai negali imti jokio užmokesčio, susijusio su abonento numerio perkėlimu keičiant viešųjų telefono ryšio paslaugų teikimo vietą ar būdą. Tai suteikia abonentams teisę ir galimybes rinktis geriausiai jų poreikius atitinkančio operatoriaus paslaugas, išlaikant turimą abonento numerį, be jokių apribojimų ar veiksnių, galinčių lemti abonentų apsisprendimą nekeisti operatoriaus.“
RRT atstovė nepamiršo paminėti ir fakto, kad niekuo baigėsi ir Seimo nario Remigijaus Šimašiaus mėginimas įsikišti į iš nieko sutvertos milijonų siurbyklos reikalus. „Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 22 d. sprendime pažymėjo, kad tokio modelio, kuris vartotojams užtikrina teisę nemokamai išlaikyti abonento numerį, įtvirtinimas Lietuvoje neabejotinai atitinka Universaliųjų paslaugų direktyvos tikslą užtikrinti vartotojams galimybę gauti kokybiškas viešąsias paslaugas veiksmingos konkurencijos ir laisvo pasirinkimo sąlygomis“, – aiškino R. Karalienė. Žinoma, su tokiais turtais galima pamaitinti gerus advokatus.
Įdomu, ar p. Šimašius ir bylą nagrinėjęs teismas žinojo faktą, kad 2004 m. RRT organizuotame viešame konkurse kartu su UAB „Mano numeris“ „nesėkmingai“ dalyvavo ir „konkurentas“ - UAB „Dilidus“, siūlęs dvigubai didesnę kainą. Gal dėl to UAB „Mano numeris“ pasiūlyta kaina RRT nepasirodė labai jau didelė? Tik vėliau, 2011 m. finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte UAB „Mano numeris“ pripažino, kad turi 100 proc. UAB „Dilidus“ akcijų. Taigi išeina, kad UAB „Mano numeris“ 2004 m. RRT organizuotame konkurse sėkmingai „konkuravo“ su pačiu savimi.
Tad gal ir nenuostabu tai, jog iš visų istorijos dalyvių ją komentuoti mažiausiai linkę patys gudriai prisisiurbę verslininkai, nors klausimų įmonei „Mano numeris“ buvo pateikta, o atsakymai pažadėti ir galbūt kada nors atskries. Bet kuriuo atveju tokį „verslą“ puikiausiai galima apibūdinti kaip ėdžias ar lesyklą, kur maitinasi gudriai prisisprogę buvę valstybės tarnautojai ar jų giminaičiai, geri bičiuliai. Net įtikėjus, kad visos konkurso procedūros atliktos itin skaidriai, lieka vienas klausimas – kam reikalinga privati bendrovė paslaugai, kurią techniškai pajėgūs atlikti pusantro tarnautojo toje pačioje valdiškoje RRT, jei jau teigiama, kad prie šios procedūros negalima prileisti pačių operatorių? Šiuo metu rengiamasi skelbti naują konkursą ir, jei niekas nepasikeis, belieka paraginti skubėti prie lovio. Ir patys paėsite, ir statistikai bus gerai, ir administraciniams teismams. Juk niekdarės bendrovėlės pelnas ir darbo užmokestis, jei tik „vsio zakonno“, įskaičiuojamas į bendrojo vidaus produkto augimo statistiką, tad kodėl gi ne?
TIK FAKTAI
UAB „Mano numeris“ buvo išrinkta pagal 2004 m. skelbtose Viešo konkurso išrinkti centrinės duomenų bazės administratorių sąlygose nustatytus kriterijus, įskaitant ir mažiausios kainos kriterijų. Vykusiame vokų su kainomis atplėšime dalyvavo trys bendrovės: UAB „ERP“, UAB „Mano numeris“ ir UAB „Dilidus“. Laimėjo UAB „Mano numeris“, pasiūliusi mažiausią kainą.
Viešas konkursas išrinkti centrinės duomenų bazės administratorių dar nepaskelbtas. Pagrindinis kriterijus, kuriuo vadovavosi RRT, rengdama šio konkurso sąlygas, – mažiausia kaina ir būsimo administratoriaus finansiniai pajėgumai.
Registrų centro duomenimis, bendrovė „Mano numeris“ anksčiau buvo registruota verslo centre Žirmūnų g. 139. Tuo pačiu adresu registruotos ir kitos įmonės, susijusios su Tomu Barakausku – buvusiu RRT direktoriumi, kuriam vadovaujant „Mano numeris“ tapo milijonų siurbyklos administratoriumi. Patį verslo centrą, kaip jau skelbė žiniasklaida, valdo bendrovė ŽVC, kontroliuojama įmonės „Indeco: Investment and Development“, kuriai vadovauja buvusio RRT vadovo brolis Vaidas Barakauskas.
