Parama mažėja perpus
Nenašių žemių ūkininkai piktinasi, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių projektas jiems tapo akibrokštu. Tačiau žemės ūkio ministrė tas taisykles patvirtino. Šiai priemonei 2014–2020 m. atseikėta daugiau kaip 287 mln. eurų, o paraiškos paramai gauti priimamos jau nuo balandžio 13 d.
„Skelbiama, kad ES skiria daugiau išmokų žemdirbiams, tačiau nederlingų žemių ūkininkams nuspręsta palikti iki 50 proc. mažiau paramos nei 2007–2013 m. Kaip jie išsilaikys? O tokių, kurie dirba nepalankiose ūkininkauti vietovėse, yra net 74 tūkst.“, – Žemės ūkio ministerijos parengtomis taisyklėmis piktinosi LNŽNA pirmininkas Juozas Baublys. Anot jo, kompensacinės išmokos visiems mažinamos iki 20 proc., o atsižvelgus į tai, kad jos diferencijuojamos, priklausomai nuo dirbamo ploto dydžio, kai kuriems žemdirbiams parama sumažės net iki 50 proc.
Paaiškėjo naujos taisyklės
Visoje ES žemdirbiai, ūkininkaujantys nepalankiose vietovėse, kur iš žemės ūkio veiklos gaunama mažiau pajamų, yra papildomai remiami. Jie gauna kompensacines išmokas. Lietuvos nenašių žemių ūkininkai iš naujos Kaimo plėtros programos gaus mažesnes išmokas, nei buvo anksčiau.
Didelio nepalankumo vietovėse (DNV) numatyta skirti 61 eurą (buvo 76 eurai) už hektarą, o mažo nepalankumo vietovėse (MNV) – 46 eurus (buvo 56 eurai). Nenašiose žemėse dirbančius ūkininkus labiausiai papiktino priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių projekte numatytas išmokų diferencijavimas, priklausomai nuo dirbamo ploto.
Šimtaprocentinė parama teks tik tiems, kurie dirba iki 100 ha žemių. Viršijus šią ribą, išmokos stipriai mažinamos. DNV dirbant nuo 101 iki 500 ha nuspręsta skirti 71 proc., o nuo 501 ha – tik 41 proc. kompensacinių išmokų. MNV nuo 101 iki 500 ha dirbantys žemdirbiai gaus 77 proc., o nuo 501 ha – 55 proc. kompensacinės paramos.
J.Baublys tikino, kad tokios išmokų taupymo naujovės ir tokių taisyklių projektas esą nebuvo derintas su socialiniais partneriais, t. y. su nederlingų žemių ūkininkų interesus ginančia asociacija. „Taip, dėl kompensacinių išmokų dydžio daug diskutavome, turėjome galimybių pateikti argumentus, kad jas reikia didinti. Bet dėl diferencijavimo buvome ramūs, nes mums Žemės ūkio ministerijos vadovai žadėjo, kad išliks buvusi tvarka. Ir ministrė, ir viceministrai ne kartą ramino, kad kol nebus pakeistas nepalankių ūkininkauti vietovių žemėlapis, nebus keičiama ir iki šiol galiojusi ūkininkams palankesnė išmokų diferencijavimo tvarka. Staiga paaiškėjo, kad atsirado naujos taisyklės, mums netikėtos ir netgi šokiruojančios. Tie, kurie dirba daugiau kaip 100 ha, gaus kur kas mažesnes išmokas nei tikėjosi“, – aiškino J.Baublys.
Grasina mitingais
LNŽNA valdyba parengė ir aukščiausiems šalies vadovams išsiuntė rezoliuciją, kurioje išdėstė savo reikalavimus. Nenašių žemių ūkininkams atstovaujanti organizacija norėtų, kad šiemet ir iki 2020 m. už hektarą didelio nepalankumo žemėse būtų mokama ne mažiau kaip 76 eurai – tokio pat dydžio išmoka kaip ir 2007–2013 m., o mažo nepalankumo vietovėse – atitinkamai 56 eurai.
Taip pat siūloma nediferencijuoti išmokų už nenašias žemes, nes dirbamų žemių plotas neturi įtakos jų derlingumui. Jei į išdėstytus reikalavimus nebus atsižvelgta ir nauji siūlymai nebus suderinti su LNŽNA, nenašių žemių ūkininkai grasina mitingais sostinėje.
„Ar nenaši žemė tampa derlingesnė, jei dirbi daugiau kaip 100 hektarų? Kažkoks absurdas, kad šitaip skirstomos išmokos nenašių žemių ūkininkams. Kaip ketinama pritraukti į žemės ūkį jaunimo, skatinti gyvulininkystę, jei šitaip kertama per išmokas? Sutinku, kad ekologiškai ūkininkauti daugiau kaip 500 ha yra sudėtinga. Bet nesuprantu, koks ryšys tarp nenašių žemių ir ūkio dydžio“, – nuostabos ir pasipiktinimo dėl ŽŪM gimusių taisyklių neslėpė Anykščių rajono ūkininkas Romualdas Kubaitis.
J.Baublys patvirtino, kad jokių metodikų ir skaičiavimų, kuriais remiantis buvo pagrįstas kompensacinių išmokų diferencijavimas, ūkininkai nematė: „Nėra suskaičiuota, kiek skiriasi iš hektaro gaunamos pajamos ir išlaidos ūkininkų, dirbančių nenašiose ir derlingose žemėse. Žemės ūkio viceministrai ne kartą žadėjo, kad pateiks tokius skaičius, tačiau jų taip ir neparodė.“
Nesusikalbėjo dėl diferencijavimo?
„Apie kompensacines išmokas ir jų dydį asociacija tikrai žinojo, nes jos įtrauktos į Kaimo plėtros 2014–2020 m. programą, kuri Europos Komisijai derinti pateikta dar pernai birželį. O šių išmokų diferencijavimas pagrįstas Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto skaičiavimais“, – su LNŽNA kaltinimais nesutiko viceministras Saulius Cironka. Jis sutiko, kad ūkininkų pajamos derlingų ir nenašių žemių kraštuose skiriasi, tačiau pabrėžė, kad tas skirtumas priklauso nuo pasirinktos žemės ūkio veiklos.
„Augindamas javus nepakonkuruosi, nes kompensacinė išmoka tik iš dalies atlygins praradimus, bet, pasirinkus gyvulininkystę, pajamų skirtumą galima sumažinti“, – lanksčiai taikytis prie krašto sąlygų ragino S.Cironka. Jis užtikrino, kad žemdirbiams nebuvo žadėta, kad nesikeis kompensacinės paramos diferencijavimo tvarka: „Kalbėta ne apie tai. Ne kartą bendravome su asociacijos valdyba bei vadovu ir tvirtinome, kad šiemet ir kitais metais nebus taikomos išmokos, susijusios su nauju ūkininkauti nepalankių vietovių žemėlapiu. Jis kol kas neparengtas, todėl galioja senas.“
Žemės ūkio viceministras prisipažino, kad skirstant ES paramą ieškoma protingiausių ir sąžiningiausių variantų, tačiau rasti visiems priimtiną nelengva: „Kaimo plėtros programos biudžetas 15 proc. mažesnis, tad ir galimybės paremti sumažėjo. Norint skirti tokias pačias išmokas už nenašias žemes, reikia iš kažko atimti. Gal nederlingų žemių ūkininkams atstovaujanti asociacija pasakys, kuriai priemonei skirta per daug paramos?“
Tikėjosi daugiau
Nenašių žemių ūkininkai tikino, kad supranta, jog europinės paramos krepšelyje neatsiras daugiau pinigų, nei skirta. Kitas dalykas – kaip kiekvienoje šalyje sutariama tą paramą paskirstyti. LNŽNA vadovas įsitikinęs, kad galimybių, kaip nenuskriausti nenašių žemių ūkininkų, buvo, tačiau jos buvo ignoruojamos.
„Net iki 5 proc. I ramsčio (tiesioginių išmokų) lėšų Briuselis leido skirti už nenašias žemes. Kai buvo pradėta svarstyti, kaip teisingai paskirstyti naujojo finansinio laikotarpio paramą, tikėjomės, kad nederlingų žemių ūkininkams teks bent keli procentai. Deja, neteko nė vieno. Todėl, manau, aiškinimai, kad nėra iš kur daugiau paremti nenašių žemių ūkininkus, yra formalūs“, – rėžė J.Baublys.
Siūlo įvertinti visas galimybes
Žemės ūkio viceministras nenašių žemių ūkininkus kvietė neapsiriboti išmokomis, įvertinti visus ES paramos privalumus ir ruoštis aktyviau juos išnaudoti: „Kaimo plėtros programa – galimybių rinkinys. Galima tik laukti išmokų, bet galima siekti daugiau. Ūkininkaujantieji nenašių žemių rajonuose gauna net iki 20 proc. daugiau investicinės paramos. Tai – jau nemaža parama.“
S.Cironka įsitikinęs, kad jei žemdirbiams nestigtų iniciatyvos, jie galėtų pasinaudoti ir kooperacijai skirta parama, imtis žemės ūkio produkcijos gamybos.
„Tikrai galima „užsukti“ šį reikalą, jei organizuotai būtų veikiama. Per 100 mln. eurų bus skirta vietos veiklos grupėms verslui ir verslo aplinkai kurti ir skatinti. Numatyta parama smulkiesiems ūkininkams, kurių standartinė pagamintos produkcijos vertė – iki 8 000 eurų. Toks ūkininkas gali gauti 15 tūkst. eurų negrąžinamos paramos. Jei šias lėšas ūkininkai sugebėtų sutelkti ir dar gauti investicinių lėšų, galėtų perdirbti savo produkciją, sukurti papildomų darbo vietų. Taigi, tokia parama kur kas naudingesnė ir efektyvesnė nei 10 eurų didesnės išmokos“, – skaičiavo žemės ūkio viceministras.
Nerimauja dėl žemėlapio
S.Cironka siūlė nekelti bangų ir dėl naujo nepalankių ūkininkauti vietovių žemėlapio sudarymo. Žemdirbiai nerimauja, kaip jis atrodys, kurie nauji rajonai į jį pateks, o kurie bus išbraukti.
„Vis žada, kad tuoj pateiks naują žemėlapį, bet vis atideda. Kyla visokių minčių, kad galbūt nenorima jo derinti su socialiniais partneriais. Pagal europinius reikalavimus jis turėtų vėliausiai įsigalioti nuo 2018 m. Mes siūlome neskubėti. Juk šiai reformai reikės papildomų lėšų. Tiems, kurie neteks nepalankių ūkininkauti vietovių statuso ir išmokų, kiek laiko bus skiriamos kompensacijos, o šį statusą naujai įgijusiesiems – išmokos. Kam ta reforma, jei jau dabar trūksta lėšų?“ – dėl naujos pertvarkos, kuri sujauks daugybės ūkininkų planus, nuogąstavo J.Baublys.
Žemės ūkio viceministras užtikrino, kad naujas nepalankių ūkininkauti vietovių žemėlapis nėra užslėptas, o tik kruopščiai rengiamas, remiantis ES nustatyta bendra metodika.
„Kol nėra viskas iki galo sudėliota, nesinori jo platinti, kad nebūtų spekuliuojama ir skleidžiamas nepagrįstas nerimas. Žemės ūkio ministerija suinteresuota, kad kuo daugiau žemių patektų į naują žemėlapį, nes supranta nenašių žemių ūkininkų lūkesčius ir interesus. Šiemet ir kitąmet žemdirbiams nėra ko jaudintis, nes pokyčių nebus“, – ramino S.Cironka.
