Vyskupų sinodas oficialiai prasidėjo Pranciškaus vadovautomis iškilmingoms mišioms Šv. Petro aikštėje. Šimtai dvasininkų iš viso pasaulio laikė pamaldas eiliniams katalikų pasauliečiams, kurių dalyvavimas ir įtaka šiame susitikime žymi didelį pokytį Bažnyčiai.
Pastaruoju metu retas susitikimas Vatikane keldavo tiek vilčių, triukšmo ir nuogąstavimų kaip šis tris savaites truksiantis sinodas už uždarų durų. Jame nebus priimta jokių įpareigojamų sprendimų ir tai bus tik pirma dvejus metus truksiančio proceso sesija. Vis dėlto jau aišku, kad joje bus akivaizdi priešprieša tarp Bažnyčios kairės ir dešinės ir kad ji bus labai svarbi Pranciškui bei jo reformų darbotvarkei.
Dar prieš prasidėdamas šis sinodas tapo istoriniu, nes Pranciškus nusprendė leisti moterims ir pasauliečiams balsuoti drauge su vyskupais dėl bet kokio galutinio dokumento. Nors tik mažiau nei ketvirtadalis iš 365 balso teisę turinčių narių nėra vyskupai, ši reforma yra radikalus atsitraukimas nuo hierarchijos akcentavimo, parodantis popiežiaus įsitikinimą, kad Bažnyčioje yra svarbesni eiliniai tikintieji, o ne jų ganytojai.
„Tai naują puslapį verčiantis momentas“, – sakė Indijoje gimusi pasaulietė JoAnn Lopez, prieš susitikimą padėjusi organizuoti dvejus metus trukusias konsultacijas parapijose Siatle ir Toronte.
„Tai pirmas kartas, kai moterys prie stalo turi kokybiškai labai skirtingą balsą, o galimybės balsuoti priimant sprendimus yra didžiulės“, – sakė ji.
Moterų vaidmuo
Darbotvarkėje yra raginimai imtis konkrečių žingsnių, kad daugiau moterų būtų su sprendimų priėmimu susijusiose pozicijose Bažnyčioje, įskaitant diakonų, o paprasti tikintieji turėtų svaresnį žodį dėl Bažnyčios valdymo.
Taip pat bus svarstomi būdai, kaip geriau priimti LGBTIQ katalikus bei kitus Bažnyčios į paraštes nustumtus žmones, naujos atskaitomybės priemonės vyskupams, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo.
Moterys seniai skundžiasi, kad Katalikų Bažnyčioje yra laikomos antrarūšiais nariais, negali būti įšventintos į kuniges ir priklausyti aukščiausiems hierarchijos sluoksniams, nors nudirba didžiausią Bažnyčios darbo dalį – moko katalikiškose mokyklose, laiko katalikiškas ligonines ir perduoda tikėjimą naujoms kartoms.
Moterys jau ilgą laiką reikalauja didesnio vadovaujamo vaidmens Bažnyčioje – ne tik balso teisės periodiškai Vatikane vykstančiuose sinoduose, bet ir teisės sakyti pamokslus bei galimybės tapti kunigėmis ar diakonėmis.
Nors moterų yra svarbiuose postuose Vatikane ir įvairių šalių Bažnyčiose, vis dėlto ir toliau dominuoja vyrų hierarchija.
Prieš Sinodo atidarymo mišias moterų kunigystės šalininkai buvo išskleidę didelį transparantą su užrašu „Įšventinkite moteris“.
34 metų J. Lopez ir kitos moterys ypač džiaugiasi tuo, kad šiame sinode galėtų būti būti vienaip ar kitaip pritarta leidimui įšventinti moteris į diakones. Šiuo metu Katalikų Bažnyčios diakonais gali būti tik vyrai.
Moterų įšventinimo į diakones šalininkai jau daug metų įrodinėja, kad ankstyvojoje Bažnyčioje moterys veikė kaip diakonės ir kad šios tarnystės atkūrimas pasitarnautų Bažnyčiai, būtų pripažintas moterų indėlis į ją.
Pranciškus yra sušaukęs dvi komisijas šiam klausimui išstudijuoti ir buvo prašomas jį svarstyti per ankstesnį sinodą dėl Amazonijos, bet iki šiol atsisakydavo daryti kokius nors pakeitimus. Panašiai jis nesutiko pradėti debatų dėl moterų kunigystės.
Kaip sakė Miriam Duignan iš ekumeninių grupių tinklo „Women’s Ordination Worldwide“, siekiama sinodo pripažinimo, kad moterys ankstyvosios Bažnyčios laikais buvo dvasininkės ir kad šią jų tarnystę reikia atkurti.
„Katalikai visame pasaulyje, visose šalyse tarė savo žodį ir visi minėjo moteris kuniges, – sakė ji per maldos vigiliją sinodo išvakarėse. – Jie savo parapijose, savo bendruomenėse mato, kad moterys dirba kunigų darbą. Joms tiesiog neleidžiama būti pripažintoms kunigėmis.“
Konservatyviųjų nerimas
Galimybė, kad šis sinodas nulems realius pokyčius anksčiau tabu laikytomis temomis, suteikė vilčių daugeliui moterų ir progresyviųjų katalikų, bet privertė sunerimti konservatyviuosius. Pastarieji yra įspėję, kad tai galėtų nulemti net schizmą.
Jie parašė knygų, surengė konferencijų ir ėmėsi veikti socialinėje žiniasklaidoje, teigdami, kad Pranciškaus reformos sėja sumaištį, pakerta tikrąją Bažnyčios prigimtį ir visa, ką ji mokė du tūkstančius metų. Tarp garsiausiai kalbančių kritikų yra konservatyvieji Jungtinėse Valstijose.
Sinodo išvakarėse amerikiečių kardinolas Raymondas Burke'as (Reimondas Berkas) griežtai kritikavo Pranciškaus sinodiškumo viziją ir bendrai visą jo reformų projektą.
„Deja, labai aišku, kad kai kas kreipdamasis į Šventąją Dvasią siekia stumti darbotvarkę, kuri yra labiau politinė ir žmogiška nei bažnytinė ir dieviška“, – sakė R. Burke'as konferencijoje „Sinodo Babelis“.
Jis kritikavo net terminą „sinodinis“ – esą jis neturi aiškiai apibrėžtos prasmės – ir sakė, kad bandymai mažinti hierarchijos autoritetą „kelia grėsmę pačiai Bažnyčios tapatybei“.
Tarp dalyvių buvo kardinolas Robertas Sarah (Robertas Sara), kuris drauge su R. Burke'u ir dar trimis kardinolais prieš sinodą oficialiai pareikalavo Pranciškaus patvirtinti Bažnyčios mokymą dėl homoseksualumo ir moterų šventinimo į dvasininkes.
Pirmadienį paviešintas susirašinėjimas rodo, kad Pranciškus į tai nesileido ir vietoje to pasakė, kad kardinolai neturėtų bijoti besikeičiančio pasaulio keliamų klausimų.
Konkrečiai paklaustas apie Bažnyčios palaiminimą tos pačios lyties asmenų sąjungoms, pontifikas užsiminė, kad tai galėtų būti leidžiama, jei tokie palaiminimai nebūtų painiojami su sakramentine santuoka.