Norintiesiems padirbėti užsienyje vasarą, pats metas pradėti ieškoti darbo. Panevėžio teritorinės darbo biržos Eures patarėja Jurgita Klingaitė sako, kad iš užsienio jau pradėjo eiti sezoninio darbo pasiūlymai.Darbdaviai jau sukruto
Vasario pabaiga, kovo mėnuo – laikotarpis, kai jų sulaukiama daugiausia. Šiemet lietuviai galės padirbėti užsienyje ne tik žemės ūkyje, bet ir, pavyzdžiui, pramogų parkuose, stovyklose.
Praėjusią savaitę Darbo birža gavo Disneilendo parko Prancūzijoje pasiūlymą 2012 metų sezonui įdarbinti asmenis, mokančius anglų ir prancūzų kalbas. Parkui reikalingi įvairūs darbuotojai svečių aptarnavimo, rinkodaros, valymo paslaugų, maitinimo, žmogiškųjų išteklių srityse.
Jiems siūlomas 1412 eurų mėnesinis atlyginimas. Darbuotojai bus apgyvendinti parkui priklausančiuose apartamentuose, tačiau už nuomą turės mokėti apie 290 eurų.
Norintieji padirbėti Disneilende turi užpildyti specialias anketas, atranka dėl darbo bus vykdoma kovo mėnesį Vilniuje. Atrinktiems kandidatams darbdavys kompensuos kelionės į Prancūziją išlaidas.
Viena Danijos įmonė padavėjams siūlo padirbėti restoranuose egzotiškame Katare. Tiesa, darbo kontraktas – dveji metai.
Jaunesnio amžiaus žmonėms yra pasiūlymas balandžio–rugsėjo mėnesiais padirbėti Šiaurės Italijos stovyklose pramogų organizatoriais.
Būtina mokėti anglų kalbą, italų kalbos mokėjimas – privalumas. Per mėnesį stovyklų darbuotojai, priklausomai nuo pareigų, gali tikėtis uždirbti nuo 500 iki 1600 eurų.
Eures biurai ir Vokietijos valstybinė užimtumo tarnyba šiuo metu organizuoja nuo 18 iki 35 metų studentų atranką sezoniniams darbams paslaugų, aptarnavimo ir žemės ūkio sektoriuose. Pretendentai turi būti aukštųjų, kolegijų ar profesinių mokyklų dieninių skyrių studentai, gerai mokėti vokiečių kalbą. Kokio atlyginimo gali tikėtis lietuviai, neskelbiama.
Pasak patarėjos J.Klingaitės, tikimasi, kad šiemet, kaip ir ankstesniais metais, sezoninių darbuotojų ieškos Danijos, Olandijos, Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Švedijos darbdaviai.
Beje, iš pastarosios šalies jau pradėjo eiti pirmieji pasiūlymai. Braškių ūkiui, įkurtam pietvakarių Švedijoje, reikalingi darbininkai uogų derliui nuimti.
Darbdavys reikalauja, kad darbininkai gebėtų susikalbėti angliškai. Jeigu vyksta dviese, tai bent vienas turėtų mokėti šią kalbą. Vienas pagrindinių reikalavimų žemės ūkio darbuose – tai fizinė ištvermė ir atsakingumas. Švedų ūkininkas prašys darbuotis nuo 5 iki 10 valandos ryto ir nuo 15 iki 18 valandos popiet. Teks plušėti 6 dienas per savaitę, taip pat ir nepalankiomis oro sąlygomis.
Darbdavys pasiruošęs už kilogramą priskintų braškių mokėti apie 2,32 Lt. Vidutiniškai teks priskinti po 120–160 kilogramų per dieną.
Švedų ūkininkas neketina padengti kelionės išlaidų. Darbininkus jis apgyvendins kemperiuose. Už pastogę jam reikės mokėti po 13,40 Lt per dieną. Darbuotojų atranka į braškių ūkį bus vykdoma jau vasario pabaigoje Kaune.
Beje, tiek Švedijoje, tiek kitose minėtose šalyse dažniausiai siūlomi darbai žemės ūkyje: uogų, svogūnų, salotų, kukurūzų, bulvių ir kitų daržo gėrybių plantacijose, soduose. Atlyginimas paprastai būna valandinis arba susietas su išdirbiu.
Pasak J.Klingaitės, nors žemės ūkio darbai nėra aukso kasyklos, reikalauja geros sveikatos ir fizinės ištvermės, jie vis tiek yra išsigelbėjimas kalbų nemokantiems, taip pat brandesnio amžiaus lietuviams. Be to, įdarbinama iš karto daug – šimtą ir daugiau darbininkų.
Viena populiariausių tarp lietuvių emigracijos šalių yra Norvegija, tačiau darbų, susijusių su žemės ūkio ir miškų ūkio sektoriais, sezonas trumpas.
Tačiau dauguma darbdavių sezoninių darbuotojų ieško per pažįstamus, retai naudojasi įdarbinimo agentūrų paslaugomis.
I. Smalskiene
