Žydra jūra, tokio pat žydrumo dangus ir vos po kelių dienų jaučiatės pailsėję? Panašiai veikia ir žali miškai, pievos ar kalnai? Manot, kad jaučiatės pailsėję, nes atostogos? Pasirodo, ne tik tai, kad nedirbame suteikia mums jėgų – matomos spalvos – taip pat.
Spalvos, pasak specialistų, mus veikia teigiamai. Oranžinė – atkuria ir sudvasina, geltona – sustiprina ir palengvina, žalia – atlapaiduoja ir sukuria pusiausvyrą, žydra – sušvelnina ir nuramina, mėlyna – grynina ir sutelkia, violetinė – įkvepia ir palaiko.
Manoma, kad spalvų terapija siekia senovės Egipto, Persijos laikus. Esą dar senovės Kinijos gydytojai tarkim, skrandžio ligoms gydyti taikydavo geltoną spalva, sergant kai kuriomis ligomis patardavo dėvėti tam tikrų spalvų drabužius.
Taigi kaip su tom spalvom? Gal matant jas kaip nors specifiškai dirginamos mūsų akys ar smegenys? Kaip suvokiame jas? Pasak neurologų, spalvos suvokimas prasideda jau aky. Joje yra dviejų rūšių ląstelės: vienos, vadinamosios lazdelės, jautrios šviesumui – tamsumui, kitos, vadinamosios kolbelės, - jautrios spalvoms.
“Tos kolbelės, kurios tarsi raudoną fiksuoja smegenyse ir jos jautriausios spalvai kažkur esančiai tarp geltonos ir žalios, bet tiesiog bangų ilgis skirtingas jautrumo, o ką jos bejaustų smegenys paskui sukonstruoja pačios tą spalvos jutimą”, - aiškina neurologijos profesorius Gintaras Kaubrys.
Ši informacija keliauja į akies tinklainę. Tinklainėj yra keli sluoksniai ląstelių, kurios surenka lazdelių ir kolbelių perduodamus signalus ir kad galutinai suvoktumėm spalvą informacija keliauja toliau.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
