Kompensuos dalį išlaidų
„Viena gera žinia yra ta, kad praėjusį penktadienį EK paskyrė papildomai beveik 2 mln. eurų kompensuoti nuostoliams, patirtiems dėl kiaulių maro. Tai papildomi pinigai, kurių ES nėra daug, susiklosčius tokiai sudėtingai situacijai“, – sakė V.P.Andriukaitis. Jo teigimu, Estija papildomai gavo apie 0,3 mln. eurų, Latvija – 1,4 mln. eurų. Tik Lenkijai atseikėta gerokai daugiau – maždaug 3,1 mln. eurų. Šias lėšas valstybės privalės panaudoti iki metų pabaigos.
Šie pinigai bus skirti atlyginti nuostolius biologinės saugos reikalavimų besilaikantiems kiaulių laikytojams, kurių ūkiai patenka į VMVT nustatytą AKM infekuotoje zonoje. Į ją šiuo metu patenka 14 šalies rajonų ir Visagino savivaldybė.
EK ketina Lietuvai kompensuoti 75 proc. išlaidų, patirtų kompensacijoms kiaulių laikytojams už sunaikintas dėl AKM arba, taikant ligos prevencijos priemones, priverstinai paskerstas kiaules, kompensacijoms už patalpų ir įrangos dezinfekcijos, taip pat dezinsekcijos išlaidas, informacijos kampanijoms, mėginiams imti ir laboratoriniams tyrimams, įrangai, skirtai gyvūnų gaišenoms sunaikinti, įsigyti.
Lietuvoje nuo šių metų sausio mėnesio patvirtinti 27 AKM atvejai laukinėje faunoje ir 6 – kiaulių ūkiuose, iš kurių 5 – smulkiųjų ūkininkų ūkiuose. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, bendras prognozuojamas lėšų poreikis AKM prevencinėms, kontrolės ir židinių likvidavimo priemonėms kompensuoti – 22,123 mln. litų (6,407 mln. eurų). Iš jų gyvūnų laikytojų, paskerdusių kiaules, nuostoliams kompensuoti šiemet numatoma skirti 6,132 mln. litų (1 776,2 tūkst. eurų).
Ilgalaikė problema
Pasak VMVT viršininko, iki šiol AKM virusas į Lietuvą patekdavo per sergančius šernus, tačiau dabar atsirado pavojus, kad jis gali plisti ir per mėsos produktus – veterinarijos specialistai jį aptiko iš Baltarusijos kontrabanda atvežtoje dešroje. Jau trečia savaitė muitinėse tikrinami iš kaimyninės šalies atvykstančiųjų su savimi turimi maisto produktai. „Žinomas faktas, kad mėsoje virusas gali išlikti iki trejų metų. Užkrėstą mėsą padėjus į šaldytuvą, virusas jame liks, o į jį padėta naujos mėsos partija bus užkrėsta virusu. Taigi virusas plis“, – sakė J.Milius. Jo teigimu, SAKM problema kaimyninėje Baltarusijoje yra ilgalaikė ir su ja turėsime išmokti gyventi
„Problema yra ilgalaikė, juolab kad baltarusiai nesidalija informacija. Jie mano, kad turi tik du oficialius židinius, tačiau Rusijos veterinarijos specialistai teigia, kad visa Baltarusija, visas pasienis, nusėtas židiniais. Baltarusijoje yra dar viena problema – beveik visi mėsos kombinatai užkrėsti virusu“, – sakė J.Milius. Jo teigimu, neoficialiai kalbama, kad Baltarusijoje šiuo metu gali būti apie pusę milijono AKM virusu apkrėstų kiaulių.
Tiek J.Milius, tiek Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai atkreipė dėmesį į tai, kad vienintelis kovos su šia jau penkiasdešimt metų Europoje plintančia liga būdas yra vakcinos paieška. Turi būti imamasi bendrų mokslininkų – tiek ES, tiek Rusijos, Baltarusijos, Kanados – pastangų, ieškant priemonių šiai ligai įveikti. Kol tai nebus padaryta, Lietuvai liks sunki užduotis saugoti ES nuo šios ligos plitimo. V.P.Andriukaitis pažadėjo aptarti vakcinos kūrimo galimybes su Komisijos nariu, atsakingu už mokslinius tyrimus ir inovacijas, ir dėti visas pastangas, kad būtų pasiekti realūs rezultatai šioje srityje.
Akiratyje – smulkieji ūkininkai
Kaip susitikime pabrėžė buvęs žemės ūkio ministras, Seimo narys Kazys Starkevičius, AKM problema labiausiai paliečia mažuosius ūkininkus, auginančius iki 10 kiaulių. Mat mažuose ūkiuose įrengti ūkio saugos reikalavimus sudėtinga. Aptvarams, dezinfekciniams kilimėliams, persirengimo patalpoms, dušams įrengti reikalingos nemažai papildomų lėšų. „Žmonės nebuvo įsirengę saugos priemonių. Grįžus iš miško, kuriame būta užkrėstų šernų, virusą galima parsinešti“, – apie naujų AKM užkratų pavojų dėstė K.Starkevičius.
Pasak Seimo nario, buferinėje zonoje gyvenantys smulkieji ūkininkai patiria dar vieną problemą: skerdyklos nenori imti jų užaugintų paršelių. „Jei normalią kiaulę paskerdus mokama per 4 litus už kilogramą, tai už buferinėje zonoje augintą ir paskerstą kiaulę – tik tris litus arba mažiau. O galiausiai pasako, kad išvis neims“, – pabrėžė K.Starkevičius ir ragino pasvarstyti, gal reikėtų kompensuoti kainų skirtumo.
Žemės ūkio viceministras S.Cironka pabrėžė, kad šiuo metu bene labiausiai rūpi Molėtų ir Rokiškio rajonų savivaldybėse kiaules auginantys smulkieji ūkininkai. VMVT duomenimis, rugsėjo pabaigoje šiuose rajonuose tūkstantis gyventojų laikė per 2 tūkstančius kiaulių (iš viso buferinėje zonoje buvo laikoma per 3,3 tūkstančio kiaulių – red past.). „Šie ūkininkai iki gruodžio 15 d. privalo turimas kiaules paskersti. Jeigu to nepadarys, teks juos bausti“, – sakė S.Cironka.
Kaip jau skelbta, kiaulių laikytojai, kurie augina ne daugiau kaip 100 kiaulių ir kurių laikymo vietos patenka į AKM buferinės zonos vietovių sąrašą, privalo iki gruodžio 15 d. paskersti kiaules savo reikmėms arba skerdyklose. ŽŪM įspėja, kad šis terminas nebus pratęstas, o nepaskerdusieji kiaulių ne tik praras kompensacijas, bet ir gali gauti nuobaudų dėl VMVT nurodymų nevykdymo.
Prieš paskersdami gyvulius registruotose kiaulių laikymo vietose, kuriose deklaruotos laikomos kiaulės, kiaulių laikytojai turi apie tai informuoti teritorines VMVT ar įgaliotus veterinarijos gydytojus, kad atvykę specialistai galėtų atlikti kiaulių klinikinę apžiūrą ir atrinkti mėginius AKM tyrimams.
ŽŪM duomenimis, valstybė šiais metais AKM padariniams kompensuoti skyrė 4,9 mln. litų, iš viso buvo gauta 15 tūkst. ūkininkų paraiškų. Nuo praėjusių metų lapkričio, kai buferinėse zonose buvo privalu likviduoti kiaules, paskersta 19 250 kiaulių, iš jų ūkininkai savo reikmėms paskerdė apie 10 tūkst., o verslininkai – 8 tūkst. kiaulių.
