Jų atliktas tyrimas pirmą kartą aiškiai parodė, kad papildomos jodo dozės mokyklinukams, kuriems šio elemento trūksta, išprovokavo augimo procesus.
Leidinyje „Journal of Clinical Endocrinology and Metabolism“ Šveicarijos federalinio technologijos instituto daktaras Michael B. Zimmermannas su kolegomis pabrėžia, kad nėštumo metu jodo stygius nepalankiai veikia embriono augimą, tačiau jodo stygius ir postnatalinis vaiko augimo periodas buvo netyrinėtas. Norėdami užpildyti šią spragą mokslininkai atliko keletą tyrimų.
10 mėnesių trukusiame tyrime dalyvavo 71 marokietis, kurių amžius – 7-10 m. Šiems vaikams nustatytas sunkus jodo deficitas. Jų maistas kasdien būdavo pagardinamas joduota druska, o kontrolinė grupė šio elemento negavo.
Kitame, 6 mėnesius trukusiame tyrime, dalyvavo 310 vaikų iš Albanijos. 10-12 metų vaikams taip pat buvo nustatytas jodo deficitas. Daliai jų skirta 400 mg jodo papildų, likusiesiems – placebo.
Tiek marokiečių, tiek jaunųjų albanų, gavusių papildomas jodo dozes, organizme padidėjo bendrojo tiroksino koncentracija bei suaktyvėjo medžiagos, spartinančios augimą. Padidėjo vaikų ūgis ir svoris.
Tyrimai patvirtina, kad jodo trūkumas sutrikdo skydliaukės veiklą, o tai lemia vaikų augimo sulėtėjimą. PSO duomenimis, šiuo metu pasaulyje per 300 mln. mokyklinio amžiaus vaikų kenčia nuo jodo trūkumo, taigi šių tyrimų rezultatai turi pasaulinės reikšmės – jie nurodo gaires, ko visų pirma reikėtų imtis norint pašalinti tokius vaikų vystymosi sutrikimus, kaip sulėtėjęs augimas.
