Anksčiau etnologas Libertas Klimka naujienų portalo tv3.lt skaitytojams yra pasakojęs, kad ši diena – pavasario žingsnis į šiltąją pusę. Žmonės pastebėdavo, kad būtent nuo šios dienos pasirodydavo vis daugiau pavasario požymių.
„Tai yra pavasario žingsniukas į šiltąją pusę. Sako, kad nuo šios dienos „lydeka nerštan, o gervė raistan“. Tai reiškia, kad jau prasideda pavasarinis žuvų nerštas, o gervė jau pradeda lizdui ieškot vietos. Tai labai charakteringas pavasario žingsnis“, – pasakojo etnologas.
Ypatinga dienos reikšmė
Pempės laukta ne tik dėl to, kad pasveikindavo visus „gyvi, gyvi“. Ūkininkams šie paukščiai buvo tikri gamtos pranašai. Pempių buvo laukiama, kad ūkininkai pasirinktų geriausią vietą pasėliams, mat vieta, kur daugiau laiko pempės praleisdavo, pranešdavo, kokia bus vasara.
„Pempė paprastai lizdą suka netoli žmogaus dirbamų laukų, dažnai ganyklose. Žmonės žiūrėdavo, kur pempė apsistos, kur bus jos lizdelis. Jei ji dažniau būna ant kalniuko, tai reiškia, kad vasara bus lietinga ir šlapia, o jei luomelėj, tai vasara bus sausa, išdegins pasėlius. Pagal tai ūkininkas parinkdavo vietą pasėliams“, – kalbėjo L. Klimka.
Pempės diena taip pat laikyta merginų diena – tai būdavo laikas pradėti tvarkyti gėlių daželius, rūpintis sėklomis, su kitomis aptarti, kokias gėles sodins.
„Visų pirma, merginos susitikdavo, aptardavo, kokių sėklų turi darželiams, kokias gėles sodins, sės. Jau tvarkydavo savo darželius. <...> Paprastai jau būdavo laikas pasirūpinti gėlių sėklomis ir darželiais“, – papročius aiškino etnologas.
Ši diena sutampa ir su Švento Juozapo – šeimynos globėjo diena. Todėl šią dieną bažnyčia sutuokdavo poras, kurios norėjo skubiai sudaryti santuoką.
„Ji yra išskirtinė Gavėnios metu. Šitą dieną bažnyčioj sutuokdavo poras, jeigu jau nori skubiai susituokt. Padarydavo išimtį ir sutuokdavo, nepaisant to, kad per visą Gavėnios laiką paprastai bažnyčia sutuoktuvių neregistruoja“, – aiškino etnologas.
Jis pridėjo, kad šią dieną taip apt būdavo leidžiama sula.
Laukiantys orai
Taip pat etnologas L. Klimka naujenų portalo tv3.lt skaitytojams yra pasakojęs apie neseniai minėtą Vieversio dieną, kurios metu kalbėjo apie tai, kokie orai laukia.
L. Klimka atskleidė, kad šiemet vieversys, pavasario pranašas, jau vasario mėnesį buvo pastebėtas. Etnologas tikino, kad paukštis parskrido anksčiau nei turėjo.
„Vieversys jau senokai pasirodė Lietuvoje. Jis buvo pastebėtas prieš porą savaičių, ypatingai pietiniuose regionuose.
Kaimo žmonės sako, kad jeigu vieversys anksčiau savo dienos atskrenda, tai turės dar „atgulėti“, o tai reiškia, kad pavasaris nebus greitas. Gali tekti jo palaukti, o balandžio mėnuo dar ne vieną siurprizą mums iškrės – gali būti lietaus, šlapdribos ir vėjų“, – pranešė etnologas.
Anot jo, Vieversio diena – ne vienintelė, kuri liudijo apie šiemet vėlai pasirodysiantį pavasarį. Taip pat panašias prognozes buvo galima pamatyti pagal Pusiaužiemio dieną, minėtą sausio 25-ąją.
Etnologas taip pat garsiai svarstė, kad įdomu, ar pavasarinės šilumos šiemet sulauksime ir per Velykas, kurios bus vėlyvos (Velykos šiemet bus minimos balandžio 20 d. – aut. past.).
„Bet kokiu atveju, pavasaris ateis. Jau žydėjo žalčialunkiai, sugrįžo gervės, matosi, kad augalai ruošiasi pavasariui, pasikeitė karklų ir gluosnių spalva. Visgi, pavasaris bus ilgas.
Na, o apie kovą sakydavo taip – dieną tęžtą, o naktį braška. Tai labai būdingas reiškinys mūsų platumai, nes kai pašviečia saulutė, sniegas tirpsta, varvekliai tįsta, bet naktį dar šaltukas paspaudžia“, – anksčiau yra kalbėjęs etnologas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
