„Kalbėdami apie darnią plėtrą turime suprasti, kad darni plėtra užtikrinama tada, kai tiek tarp socialinių, tiek ekonominių, tiek ekologinių aspektų randamas balansas ir tos darnos bendrame plėtros procese yra tikrai labai nedaug”, – sakė Mindaugas Pakalnis, Vilniaus m. savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius, Vyriausias architektas.
Centrinė dalis bus atnaujinama
Bus siekiama atnaujinti miesto centrinę dalį. Jei pavyktų išnaudoti erdvių potencialą – Vilniui nereiktų plėstis į išorę.
„Dabar mes turime tik senamiestį su Gedimino prospektu, bet sieksime, kad panašūs teritorijos naudojimo principai atsirastų didesnėje teritorijoje – nuo Žirmūnų iki Savanorių prospekto. Tai reiškia, kad toliau tęsime pramoninių teritorijų gražinimą į miestą.
Kuomet žiūrėjome tų teritorijų kiekį mieste, paaiškėjo, kad mes turime 500 hektarų teritorijų, kur kažkada buvo pramonės įmonės, kariniai daliniai. Panaudojus potencialą, kurį turime Naujamiestyje, Šnipiškėse ar Šiaurės miestelyje, miestas galėtų dešimt metų nesiplėsti į išorę”, – kalbėjo Mindaugas Pakalnis, Vilniaus m. savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius, Vyriausias architektas.
Bus siekiama aiškiai atskirti gatvės ir kiemo erdves. Gatvė būtų ta vieta, kurioje vyktų socialinė veikla, kurtųsi paslaugos, formuotųsi intensyvūs žmonių srautai ir steigtųsi verslas. Tuo pačiu atsirastų saugus kiemas, kur galėtų žaisti vaikai.
„Žmonės turėdami tokią gyvenimo kokybę galėtų gyventi ir arčiau miesto centro. Tuos principus Europa vykdo jau seniai, mes dar visai neseniai”, – sakė jis.
Kai kurie prekybos centrai neteks stovėjimo aikštelių
Dideli pokyčiai vyksta su prekybos centrais, vienas jų – stovėjimo aikštelių centre panaikinimas.
„Statybos centrų reglamentavimas bendrajame plane ženkliai keisis, t.y. įrenginėti stovėjimo aikšteles prieš prekybos centrus centrinėje miesto dalyje jau bus nebegalima”, – kalbėjo M. Pakalnis.
Periferiniai centrai
Kadangi Vilniaus miesto teritorija labai iškrypusi – aplink miestą kuriami periferiniai centrai. Tai yra: Santariškės, Ukmergės kryptis, Narbuto gatvė, oro uosto kryptis, Nemėžis. Šiose kryptyse pradėjo formuotis tam tikros paslaugų koncentracijos, kur žmonės galėtų gauti paslaugas nevažiuodami į miesto centrą.
„Šiuos centrus su pagrindiniu miesto centru jungia greitojo transporto koridoriai. Kol kas tie periferiniai centrai atrodo apgailėtinai. Tai yra daugiau komerciniai projektai, savivaldybės indėlio į jų formavimą buvo labai nedaug.
Esminis dalykas, norint pasiekti proveržio visuomeninio transporto naudojime, tai yra tolesnis periferinių centrų vystymas”, – sakė M. Pakalnis.
Vystoma ir kita – miesto greitkelių sistemą, kur pagrindiniai susisiekimo priemonė būtų individualus automobilis.
Sovietinių kvartalų gaivinimas
Pagrindinė problema, kuri išlieka mieste yra sovietinių kvartalų atgaivinimas. Čia gyvena didžioji dalis gyventojų, tačiau jie gyvena vadovaudamiesi visai kitais principais, nei naujų rajonų gyventojai, ar individualių gyvenamųjų namų gyventojai.
„Pagrindinis dalykas – aiškiai atskirti tas zonas, kurias tvarkys savivaldybė. Tai yra įvairūs želdynai ir rekreacijai skirtos bendros rajono teritorijos, privažiavimų sistema ir socialinės infrastruktūros teritorijos. Visos kitos teritorijos turėtų būti bendrijų gyventojų atsakomybė ir jie galėtų tvarkytis taip, kaip jiems atrodo geriau. Tokiu būdu norėtume pasiekti, kad žmonės patys turėtų būti atsakingi už savo teritoriją, joje įsirengti, tai, kas jiems reikalinga. Jei bendruomenė nuspręs įsirengti automobilių stovėjimo aikštelę – bus aikštelė, jei vaikų žaidimo aikštelę – bus ji. Miestas tokius projektus pasižadėjo palaikyti finansiškai, tam kad padidėtų žmonių tapatumas su teritorija”, – sakė M. Pakalnis.
Nauja statyba taip pat turėtų atsirasti sovietinės statybos rajonuose.
„Gyventojų vidutinis amžius sovietiniuose rajonuose žymiai didesnis, o mes turime socialinę infrastruktūrą pritaikytą jaunimui. Sovietinius namus reikia renovuoti, taip pagerinant būsto kokybę, pagerinant saugumą kiemuose, kas leistų sugrįžti žmonėms, kurie nori auginti vaikus.
Tvarkomos bus ne visos vietos, o tos, kurios yra prioritetinės.
„Svarbu aiškiai išskirstyti vietas, kurios yra prioritetinės ir kurios yra ne prioritetinės, savivaldybė negali vystyti visų teritorijų, nes jų yra labai daug”, – kalbėjo M.Pakalnis.
Ar visa tai užtikrins kokybišką būstą už prieinamą kaina?
Siūlant būstą ir formuojant būsto pasiūlą kyla ženkliai didesnis valstybės ir savivaldybės politikos poreikis, nes, iš esmės, dabar miestas tik užsiima teritorijų planavimu ir neveikia kaip aktyvus veikėjas būsto rinkoje.
„Jei žiūrėtume į užsienį, pvz Skandinavijoje, labai dažnai miestai, turėdami savo socialinio būsto fondą siūlo jį jauniems žmonėms, tiems, kurie kuria verslus, kurie kuria pridėtinę vertę ekonomikoje.
Nuo pat pradžių įstumti jaunus žmones į paskolų klientų sąrašus, mano supratimu, nėra teisinga. Iš kitos pusės t.y. ir mūsų teisės aktų ir mūsų politinių nuostatų problema, todėl apie tai kalbėti yra labai sunku. Praktiškai, nei vienas Lietuvos miestas nedaro tokios politikos, kad atiduotų socialinį būstą ne vargingiausiems gyventojams, bet tiems žmonėms, kurių mums reikia. Mums reikalingi yra ir jauni gydytojai ir kūrybingi žmonės, kuriems reikalingas būstas. Kodėl tą daro švedai, o negalime padaryti mes?”, – sakė M. Pakalnis.
