Rinkimai, Seimas, koalicijos, dešinieji, kairieji, energetika, korupcija, debatai, mokesčiai – šiuos žodžius jau slogu girdėti, nes šviesos tunelio gale nematyti.
Prisipažinsiu – mėgstu paniurzgėti. Kai tik yra proga, niurzgu, kad tas blogai, anas taip pat blogai, tas – asilas, o anas – išvis psichikos ligonis. Tokių kaip aš turbūt yra nemažai. Visi mes – ne idealai. O ir būti idealiam, vadinasi, būti neįdomiam.
Mane ima niurzgas, kai vis keliantys mokesčius tabakui ar degalams kubilininkai vėliau visais įmanomais būdais ima šūkauti: nepirkite kontrabandinių cigarečių, nepirkite kontrabandinio benzino. Esą taip atimate mokesčius, kurie būtų skirti ligoninėms, mokykloms ir pan.
Argi ne tragikomiška? Iš pradžių nežmoniškai didina mokesčius, jų nesurenka, paskui už mūsų pinigus kuria reklamą ir siūlo geriau mokėti už benziną dvigubai daugiau, nei pirkti jį iš vis į Baltarusiją važiuojančio kaimyno.
Valdžios argumentas, kad mokesčius, surinktus, jei nebūtų perkama kontrabandinių prekių, skirtų mokykloms ar gydymo įstaigoms, skamba kažkaip neįtikinamai.
Tikrai „taip“. Kitą dieną nuėjus į polikliniką man nereikės mokėti už tą ar aną. Mokykloje ar darželyje taip pat niekas neberinks pinigų iš tėvų už popierių, muilą ar dar ką nors.
Niurzgu toliau. Kodėl neįvedus bausmės už rinkimų pažadų nevykdymą? Koks nors apie Seimą svajojantis Antanas žada, kad po metų vidutinė alga bus 5 tūkst. litų, kad šilumos kaina sumažės 20 proc., kad bus sukurta 20 tūkst. naujų darbo vietų ir panašiai: „Aš žinau, kaip tai padaryti, mūsų partija žino ir tai įvykdys.“
Patenka toks alfonsas į Seimą, pasimėgauja valdiškomis privilegijomis ir po ketverių metų išeina: „Nepavyko, sutrukdė opozicija, mes bandėme, kilo problemų, kalta ir krizė, ir kaimynai lenkai, ir tai, kad buvo per šalta vasara.“
Man vienodai – sutrukdė ar nepavyko. Pažadėjai – nepadarei. Žmonės pasitikėjo, ketverius metus gyvenai jų sąskaita – laikas už tai atsakyti. Ar toks mulkinimas nėra paprasčiausias sukčiavimas?
Jei už tokių pažadų nevykdymą būtų skiriama, tarkime, 10 metų nelaisvės bausmė? Nesąmonė? Niekur taip nėra? Bet kodėl jie gali spardyti mums užpakalius, o mes taip ir klūposime keturiomis?
Reikia dar paniurzgėti. Kodėl iki šiol nėra sistemos, kad rinkėjai galėtų tiesiogiai rinkti miestų merus? Dabar tai daro tik tarybų nariai remdamiesi sistema „Už kiek?“ Kodėl rinkėjai negali atšaukti kokio Seimo nario, jei mato, kam ir kaip jis dirba?
Kai pradedi niurzgėti, sustoti sunku. Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė neseniai pareiškė, kad gyvensime geriau, kai dirbsime geriau. Jau panašu į atvirą tyčiojimąsi iš tautos. Supraskite, jūs visi nedirbate, jūs visi esate tinginiai, beveik nusikaltėliai, slepiate mokesčius ir kitaip kenkiate valstybei.
Kiek sykių buvo rašyta, kad patys prezidentūros atstovai dirba Prezidento kanceliarijoje ir kartu skaito paskaitas kitur. Kaip šalies vadovės pavaldiniai, šiai esant užsienyje, į darbą ateina vėliau ir iš jo išeina keliomis valandomis anksčiau.
Kokia į tai buvo D. Grybauskaitės reakcija? Jokios. Jei prezidentė nemato dulkių savo prabangiuose apartamentuose, kokią teisę turi pamokslauti kitiems? Kai žmogus gyvena kitoje – arogantiškoje realybėje, gal kartais jo veiksmus ir žodžius turi vertinti ne tik politologai?
