Popingu lietuvės užkariauja užsieniečių širdis
Tai, ką su savo kūnu išdarinėja Greta ir Kamilė, atima žadą. Jos šoka popingą ir jau skinasi kelią į tarptautinę šokių aikštelę, mat sulaukia kvietimų filmuotis užsienio kūrėjų vaizdo klipuose. Tačiau apie viską nuo pradžių.
Jei verstume į lietuvių kalbą, popingas, šokamas pagal fanko muziką, vadintųsi trūkčiojimo šokiu. Jo technikos pagrindas – staigus raumenų įtempimas ir atpalaidavimas.
Kaip tai atrodo, iš arti mums reportaže demonstruoja Eugenijus – Gretos ir Kamilės mokytojas.
„Visas kūnas turi daryti pap ir tada tai yra geras popingas“, - sako popingo, hiphopo ir gatvės šokių mokytojas Eugenijus Tichonovas.
Tačiau tai dar ne viskas. Kiti popingo elementai – kūno bangos, robotų imitavimas ir slydimai žeme, kuriuos išpopuliarino scenos karalius Michaelas Jacksonas. Tik pažiūrėkite. Tai šokis, kuriuo kuriamos vizualios iliuzijos.
Pats popingas jau skaičiuoja beveik pusšimtį metų, o Lietuvoje jis ėmė populiarėti tik po 2000-ųjų, tačiau šokančių popingą mūsų šalyje yra išties mažai. 22-ejų Kamilė ir dvejais metais jaunesnė Greta šokti pradėjo maždaug prieš šešerius metus ir dabar jau pačios moko šio meno. Tiesa, kaip profesionalios šokėjos, jos geriau žinomos užsienyje, o ne Lietuvoje.
„Tai padaro jiems didelį įspūdį, kad baltos merginos, iš Lietuvos (daug kas net nežino, kur Lietuva) šoka popingą ir dar šoka TAIP popingą. Taip, tai padaro jiems įspūdį“, - sako šokėja Greta Lukošiūtė.
Vaizdo įrašai su įspūdingais merginų šokiais „Youtube“ kanale yra sulaukę ir daugiau nei milijono unikalių peržiūrų.
„Nuo to laiko, kai pradėjau šokti, man tai buvo kaip narkotikas, aš neįsivaizdavau, kad kitaip bus. Ir taip gyvenu, ir jau mano visas gyvenimas siejasi su šokiu“, - teigia šokėja Kamilė Davidonytė.
Regatonas – mėgstantiems sportą
Energija ir seksualumu pulsuojantis Puerto Rike gimęs regetono šokis, neatsiejamas nuo pašėlusio Lotynų Amerikos muzikos ritmo. Kraują kaitinantį šokį Lietuvoje mokosi daugiausia merginos. Vaikinams jis kiek per sunkus, tad jie labiau mėgsta pažiūrėti.
„Tai labai lotyniškas, labai ekspresyvus šokis. Judesiai yra labai konkretūs, stiprūs, laužyti galbūt net galima pasakyti“, - sako šokių studijos „Cuban Energy“ mokytoja Laura Blažytė. Tačiau neretai regetonui klijuojama vulgarumo etiketė, ypač konservatyvesnėse šalyse. Tačiau šio šokio mokanti Laura sako, kad vulgarumo galima išvengti.
„Aš pati esu šiek tiek labiau linkusi prie hiphopo mišinio, gatvės stiliaus, pas mane to vulgarumo būna šiek tiek mažiau. Nuo mano charakterio čia labiau priklauso. Lietuviškas toks, ne lotyniškas“, - prideda ji.
Regetono šokėjos sako, kad tai puikiai tinkantis šokis merginoms, kurios nemėgta vargti sporto salėje.
„Sužinojau, kad galiu padaryti daugiau formų, figūrų iš savo kūno, ko negalėjau anksčiau padaryti. Lankstumas atsirado ir ištvermės reikia treniruotei atlaikyti“, - sako Lingailė.
Džembe šokiai skirti išlaisvinti save
O dabar iš Lotynų Amerikos persikelkime į Vakarų Afriką, tiksliau, šokių salę, kurioje mokomasi šokių iš Senegalo, Gvinėjos ir Malio. Čia itin svarbūs ne tik autentiški judesiai, bet ir gyva muzika, išgaunama su dunun bosiniais būgnais ir bene žinomiausiu afrikietišku būgnu djembe (džembe).
„Muzikos pagalba padeda šokėjui pabrėžti žingsnius, sudėlioja akcentus ir tai yra kaip energijos pasikeitimas, nes atlikėjas groja pagal šokėją, o šokėjas šoka žiūrėdamas į atlikėją“, - pasakoja perkusijos studijos „Afrikos būgnai“ įkūrėjas Gediminas Mačiulskis.
Ritualinių Vakarų Afrikos šokių Vilniuje moko Ieva, kuri gyvendama Nyderlanduose atrado šiuos šokius. Tačiau, anot mokytojos, kas iš tiesų yra šis šokis, pajusi tik apsilankęs Afrikoje.
„Šis šokis ypatingas tuo, kad jis turi labai labai stiprų ryšį su gamta, su tradicija, su tuo kraštu, iš kurio kilęs. Tai yra be galo stebuklinga, tai be proto gyva. Ir tu gali surežisuoti kažkiek, pastatyti choreografiją. Bet kiekvieną kartą skambės kitaip, nes tai yra energijos kunkulas“, – sako Afrikos šokių mokytoja Ieva Žigaitė. Kas atveda žmones mokytis tokių energija kunkuliuojančių šokių?
Anot šokėjų, tai karšta, tranki, uždeganti gerai nuotaikai ir smagiam šėlsmui atmosfera, taip pat begalinė išraiškos ir judesio laisvė.
Lietuvoje indiški šokiai – retenybė
Tai dar vienas išties egzotiškas šokis ir ne tik dėl to, kad jis akį traukia ryškiomis spalvomis, bet ir dėl to, kad jį Lietuvoje šoka vos iki trisdešimties žmonių. Tai dar senovės Indijos vedose aprašyti šokiai, kurie sujungia kūno techniką, ritminius pėdų judesius ir net gestus, kuriais išreiškiamos žmonių emocijos, pasakojamos istorijos.
„Apie tai, kaip žydi gėlės, apie tai, kokias merginų gražios akys, arba galima rodyti, kaip vyrai eina į karą, kaip jie mušasi, kaip ateina pikti demonai, kaip jie pyksta. Taigi tokias istorijas mes galime papasakoti“, - teigia „Rajyashree Ramesh“ šokių akademijos vadovė Irina Kušelevič.
Čia matote šokį, skirtą dievui Šivai. Dievo numylėtinė jo ilgisi, į jos šauksmą Šiva neatsako, nors atsiliepia jį garbinantiems ir jam aukojantiems.
„Aš tave kviečiu, o tu nusisuki nuo manęs ir neateini. Taigi jis tave kvietė ir tu greitai greitai atėjai, o dabar aš prašau ir tu tarsi negirdi manęs. Taigi paprastai tokie priekaištai yra sakomi dievams, bet tai paprastai ką ir mes sakome“, - prideda ji.
Indiškų šokių šokėjos sako, kad čia itin atsiskleidžia moteriškumas.
Gyvuojanti klasika – baletas
Tačiau ne ką mažiau moteriškas, plastiškas ir švelnus šokių karalius baletas. Anot aštuonerius metus su neprofesionaliomis šokėjomis dirbančios baleto artistės Žavintos Čičelytės, baletas daro stebuklus ir su kūnu, ir su siela.
„Labai džiugu, kad lūžta tas stereotipas, kad baletą galima šokti tik profesionalai. Baletą galima pradėti šokti ir vyresniame amžiuje ir tikrai galima išmokti baleto judesių, kuriuos galima jungti į labai gražų plastišką ir estetišką šokį“, - sako E. Špokaitės baleto mokyklos mokytoja Žavinta Čečelytė.
Kai kurios moterys baletą renkasi kaip alternatyvą sportui, tačiau gerokai dažniau jas čia atveda neišsipildžiusi vaikystės svajonė tapti balerinomis.
„Supratau, kad nebus nieko kito, tik baletas. Nes iš tikro baletas moteriai, mergaitei suformuoja tobulai kūną, raumenyną. Niekada neatrodys ji grubi, nenatūraliai raumeninga, viskas yra labai proporcinga ir tobula“, - teigia baleto šokėja Agnė.
Na, o kiekvienos balerinos svajonė – šokis su puantais, tačiau merginos sako, kad pirmą kartą juos apsiavus noras šokti gali ir praeiti. Vis dėlto jei su puantais pavyksta susigyventi, tai jau didelis menas.
Komercinis džiazas – divų šokis
Nuo klasikos pereikime prie popkultūros komercinio džiazo šokio, skirto popscenai. Visiems žinomos Madonna ar Britney Spears – šio stiliaus šokėjos, kurios įrodė, kas čia svarbiausia.
„Svarbiausia individuali saviraiška. Čia svarbu pasitikėti savimi, kaip ir scenoje svarbu transliuoti, pasakoti savo kūnu, svarbu degančios akys. Bet kartu reikalinga ir sudėtingų technikų, reikalingas kūno mobilumas, fizinis paruošimas geras, nes yra greitis, ant žemės griuvimai“, - pasakoja šokėjas – choreografas Albertas Lagunovičius.
Choreografas juokauja, kad tai – divų šokis, tačiau tenka nemažai pasidarbuoti, kad pasiektum rezultatų.
„Merginas dažnai atbaido tai, kad nesigauna iš pirmo karto būti Diva NR. 1, o gaunasi tiktai Diva NR. 6. Tai tas atbaido, bet tos merginos, kurios dirba, kurios žino ko čia atėjo, kurios myli, ką daro, jos progresuoja, auga ir mes pasiekiame gerų rezultatų“, - prideda jis.
Komercinis džiazas, akivaizdu, gundantis šokis, pulsuojantis aistra. Apskritai pastaruosius trejus metus Lietuvoje populiarėja seksualūs šokiai.
Merginoms jų mokytis lengva, vaikinams - gerokai sunkiau. Tačiau ir lietuvaičiai jau progresuoja.
Tautiniai šokiai vis dar populiarūs
Iš štai tokiu linksmu žingsniu atėjome prie lietuviškumo šaknų – mūsų tautinių šokių. „Vilniaus Pynimėlio“ jaunimas šokio atgaivos ieško ne Lotynų, Afrikos, Indijos ar kitų kultūrų, bet mūsų liaudies šokyje. Tai jie daro su užsidegimu, energija ir – svarbiausia – meile Lietuvai.
Kolektyvo vadovas neabejoja, kad tautiniai šokiai populiarūs bus tol, kol gyvuos Lietuva. Anot jo, šokėjus į tokius kolektyvus atveda ne tik didelė meilė savo šaliai, bet ir noras tautinę kultūrą parodyti pasauliui.
„Žmonės, manau, kurie užsikrėtė šita bacila tautinio šokio, jie šoks visą gyvenimą. Jiems šventė yra šokti per mūsų tautines šventes, dainų šventes, gastrolėse atstovaujant Lietuvai. Visur, kur tik galim, ten šokame, važiuojam, atstovaujam, rodomės ir su labai džiaugsmu tai darome“, - tikina Kirtimų KC tautinių šokių „Vilniaus Pynimėlis“ vadovas Edgaras Suprunas.
Čia įgyjama ne tik tautinio šokio žinių, bet ir puoselėjamas tautiškumas, didžiavimasis savo kultūra. Ypatingai žavi ir tai, kad šiame kolektyve itin stipri bendrumo, vienybės atmosfera.
„Tautiškumą labai svarbu parodyti visiems aplinkiniams, kad mes gerbiame savo šalį Lietuvą, mes turime didžiulę istoriją, žvelgiant atgal“, - sako „Vilniaus Pynimėlio“ šokėjas Nerijus.
Ir nors visi kolektyvo nariai sako, kad tautinius šokius jau yra šokę, durys visiems norintiems pabandyti yra atviros. O ar sunku naujokams išmokti tautinio šokio pagrindų?
„Priklauso, kiek žmogus šokęs anksčiau. Jeigu jis visiškas naujokas, o esame ir tokių turėję, kurie nuo ABC mokėsi pas mus, ir aš labai džiaugiuosi, kad tokie žmonės išėjo į žmones, į normalius artistus, išėjo į sceną, pajautė tą kaifą scenos, kuris lydi paskui juos visą gyvenimą“, - teigia E. Suprunas.
Išsamiau žiūrėkite TV3 žinių reportaže.
