Panevėžyje daugiausia bedarbų, ligonių, o vienam gyventojui, palyginti su kitomis šalies savivaldybėmis, tenka mažiausiai miesto biudžeto bei Europos Sąjungos lėšų.
„Veido“ žurnalo sudaromo savivaldybių reitingo sąraše praėjusiais metais besipuikavusi pirmajame dešimtuke neoficiali Aukštaitijos sostinė šiemet drastiškai nusirito į galą. Iš 60-ies šalies savivaldybių Panevėžiui beliko tenkintis 57-a vieta. Blogiau nei panevėžiečiai gyvena tik Kalvarijos, Pagėgių bei Šalčininkų žmonės.
Nereikia stebėtis, kodėl Panevėžio rajono gyventojai pareikalavo juos miestiečiais panorusios paversti vicemerės atsistatydinimo.
Pernai reitingo sąraše buvusi 58-a Panevėžio rajono savivaldybė netgi sunkmečiu sugebėjo aplenkusi panevėžiečius šoktelėti į 33-ią poziciją.
Kone pačiame Lietuvos vidury įsikūrusiam Panevėžiui, kadaise garsėjusiam savo pramone, dabar gresia virsti kraujuojančia žaizda, kaip netoli Baltarusijos sienos vegetuojančiam Dievo užmirštam kraštui – Didžiasaliui.
Beveik kas aštuntas panevėžietis bedarbis. Panevėžio darbo biržoje registruoti 13325 bedarbiai, tai yra 13,3 proc. darbingo amžiaus miesto gyventojų. Net 56 proc. neturinčiųjų darbo – vyrai.
Vien per rugpjūtį į biržą kreipėsi 1229 darbo ieškantys panevėžiečiai, kas antras iš jų – kvalifikuotas darbininkas.
Didesnis nedarbo lygis nei Panevėžyje užfiksuotas tik Druskininkuose (13,8 proc.).
Skurdžiausi ir pasiligoję
Panevėžys pagrįstai gali būti tituluojamas labiausiai pasiligojusiųjų miestu. Per praėjusius metus vienas panevėžietis vidutiniškai sirgo daugiau nei penkis kartus. Panevėžio rajono statistinis gyventojas – keturis kartus.
Sveikiausi pernai pasirodė esantys Kelmės gyventojai. Kelmiškis per metus sirgo tik porą kartų.
Panevėžyje mažiausiai darbo vietų, daugiausia ligonių, o miesto biudžetas – skurdžiausias. Vienam panevėžiečiui tenka tik 882 Lt iš Savivaldybės iždo, kai Panevėžio rajono vienam gyventojui 1126 Lt.
Daugiausia biudžeto lėšų – net 5563 Lt – tenka vienam Neringos gyventojui. Kodėl neringiškių iždas pilniausias, nesunku paaiškinti. Neringos savivaldybė – vienintelė, į kurią įvažiuojant reikia mokėti mokestį, nugulantį į jos biudžetą.
Panevėžys taip pat negali pasigirti sugebėjimu pasinaudoti Europos Sąjungos parama.
Vienam panevėžiečiui tenka tik 752 Lt ES lėšų. Šioje srityje vadinamoji Aukštaitijos sostinė gali didžiuotis nebent tuo, kad dar mažiau nei ji ES lėšų sugebėjo pritraukti Kaunas. Vienam jo gyventojui tenka tik 537 Lt ES paramos. Daugiausia lėšų vienam gyventojui (net 5563 Lt) pritraukė vėlgi Neringos savivaldybė.
Greta kolegų panevėžiečių solidžiai atrodo ir Panevėžio rajonas. Vienam jo gyventojui pernai teko 2525 Lt ES paramos fondų pinigų.
Kaltina Seimą
Dėl to, kad Panevėžys iš pernai užimtos 17-os vietos šiemet atsidūrė tarp prasčiausiai besiverčiančių savivaldybių, miesto meras Povilas Vadopolas atsakomybę ragina prisiimti į Seimą panevėžiečių deleguotus parlamentarus.
Panevėžio savivaldybė, kaip ir kelios kitos didžiosios šalies savivaldybės, yra laikoma donore – jai paliekama tik 84 proc. Panevėžyje surinkto gyventojų pajamų mokesčio. Likusieji 16 proc. atitenka mažesnėms savivaldybėms, neišgyvenančioms iš savo gyventojų mokamų mokesčių.
P.Vadopolo teigimu, Seimo Panevėžiui nustatyta surinktų mokesčių dalis yra per maža ir neleidžia Savivaldybei tinkamai vykdyti jai pavestų funkcijų.
„Nors Seime turime keturis atstovus nuo Panevėžio, tačiau Vyriausybė, formuodama biudžetą, skyrė keliskart mažiau lėšų vienam Panevėžio gyventojui nei jų skirta kitiems miestams. Apmaudu, kad Panevėžys finansiškai nukentėjo, nors vienas iš panevėžiečių į Seimą deleguotų parlamentarų yra Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas“, – teigė P.Vadopolas.
Vos paskelbus savivaldybių reitingą meras suskubo raštu kreiptis į Panevėžyje išrinktus Seimo narius, prašydamas tarpininkauti, kad bent nuo kitų metų Seimas nuo 84 proc. iki 100 proc. padidintų savivaldybei atitenkančią gyventojų pajamų mokesčio dalį.
Pasak mero, šiemet tai jau trečias bandymas paveikti šalies valdžią: prašymais užversti ne tik panevėžiečiams atstovaujantys seimūnai, bet ir Vyriausybė bei Finansų ministerija.
Skolos baigia pasmaugti
Šiuo metu Panevėžio situacija itin sudėtinga. Per aštuonis šių metų mėnesius Savivaldybės skolos nuo 3,9 mln. Lt išaugo iki 14,1 mln.Lt.
Miesto vadovai teisinasi, kad smaugiančios skolos didėja pakilus energinių resursų kainoms, daugėjant socialiai remtinų gyventojų, kasmet daugiau lėšų reikia paskoloms, paimtoms investiciniams projektams finansuoti, grąžinti ir palūkanoms mokėti.
Finansinę kilpą miestui veržia pernai duris atvėrusi nacionalinės svarbos objektu paskelbta „Cido“ arena. Per metus jai išlaikyti Savivaldybė priversta atseikėti 2,1 mln. Lt. Savivaldybės skolos arenos valdytojams jau siekia kelis šimtus tūkstančių litų.
Miesto vadovai skaičiuoja, kad Savivaldybė savo funkcijas būtų pajėgi vykdyti, jei iš valstybės biudžeto būtų gavusi 200 mln. Lt, tačiau Finansų ministerijos nuomone, tam turi pakakti 108 mln. Lt.
Miesto valdžia aiškina prašiusi bankų laikinai atidėti paskolų grąžinimo terminus, esą iki minimumo sumažinusi lėšas biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimams, prekėms ir paslaugoms pirkti.
Tačiau apie sėdinčiųjų valdžioje etatų mažinimą net nediskutuojama – kaip ir ekonominio pakilimo metais Panevėžio merui padeda trys vicemerai.
Nemato dirbančių
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas buvęs Panevėžio meras Vitas Matuzas nesutinka, kad dėl nuskurdusio miesto atsakomybė turi kristi ant šalies valdžios pečių.
„Ką dabartiniai Panevėžio vadovai padarė, kad gyventojų pajamų mokesčio būtų surenkama daugiau? Ar pradėjo nors vieną projektą, ar sukūrė naujų darbo vietų? Panevėžys net perpus mažiau pritraukė Europos Sąjungos paramos nei Šiaulių savivaldybė. Netgi Pramonės parke jau metus laiko negali darbų pradėti“, – pabrėžė V.Matuzas.
Seimo nario teigimu, dar jam tebevadovaujant Panevėžiui tuometei socialdemokratų valdomai Vyriausybei taip pat ne kartą buvo teiktas prašymas padidinti Panevėžiui atitenkančią gyventojų pajamų mokesčio dalį, tačiau jis buvo atmestas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
