S.Vaitulionis įspėja: kalbėdamas apie J.Miltinio teatrą negali būti objektyvus. „Mokiausi J.Miltinio gimnazijoje, todėl buvau glaudžiai susijęs ir su teatru.“
Grįžęs į Panevėžį, S.Vaitulionis kaskart praeina pro Laisvės aikštėje šalia dramos teatro stūksančią jo įkūrėjo, miesto garbės piliečio, režisieriaus J.Miltinio skulptūrą: „Neįmanoma pro ją nepraeiti: ji stovi matomiausioje miesto vietoje ir spėjo tapti jo simboliu.“
Ieškančius mieste daugiau J.Miltinio ženklų, S.Vaitulionis drąsina įkišti nosį į antrame teatro aukšte esantį režisieriaus kabinetą. Žinia, būtent čia savo darbo vietą J.Miltinis įkurdino neatsitiktinai – norėjo būti kuo arčiau žiūrovų salės. Vieno iš viešbučių restorane yra J.Miltinio staliukas, kurį puošia maestro portretas“, – paslaptį būsimiems miesto svečiams atskleidžia S.Vaitulionis.
Jis pats kavos negeria, tačiau jos mėgėjams rekomenduoja užsukti į Laisvės aikštėje veikiančias kavines: kava čia verdama iš šviežiai skrudintų pupelių – taip darydavo ir režisierius.
Gastroturizmo propaguotojams turėtų būti labai įdomu apsilankyti Juozo Miltinio palikimo studijų centre, kur saugoma per 70 receptų, paties režisieriaus užrašytų prancūziškai ir lietuviškai, dvi storos prancūziškos kulinarijos knygos ir gastronomijos žodynas 8 kalbomis.
Užsidegėte viską patirti, pamatyti ir išgirsti? Lengviausias kelias – ekskursija „Teatro ženklai Panevėžio mieste, arba gurmaniškai pas Maestro“.
Mitais apaugusi miesto įžymybė
Panevėžyje, Birutės gatvėje, nuo medkirčių išgelbėtas uosis pamažu irgi tampa miesto įžymybe. Keliais tūkstančiais raktų pasipuošęs medis dovanoja energiją praeiviams. Savo pėdsakus prie jo kamieno palieka ir rakto į šeimyninę laimę ieškantys jaunavedžiai.
Uosis – vyro medis, todėl jaunikis prie jo prikala raktą ir sugalvoja norą. Tuo metu kitapus gatvės prie liepos stovinti nuotaka šaukia: „Noras turi būti susijęs su manimi!“
Maždaug šimto metų uosis Birutės gatvėje išskirtinis dar ir todėl, kad kadaise atsilaikė po žaibo smūgio. Jo kamiene liko tik ilga statmena žymė, rodanti, kurioje vietoje į žemę nutekėjo elektros iškrova.
Teisybės dėlei, apie šį mitais ir legendomis jau spėjusį apaugti medį S.Vaitulionis net nėra girdėjęs. „Uosis... Uosis...“ – bandė prisiminti, tačiau galiausiai pasidavė.
Uosio istorija Panevėžyje prasidėjo jau tada, kai Saugirdas buvo išvykęs gyventi į Vilnių. „Miestas labai sparčiai keičiasi – nespėju visko susekti. Ir J.Miltinio skulptūra atsirado po mano išvažiavimo“, – pasiteisina.
O štai pirmasis lietuviškas knygynas Respublikos gatvėje įkurtas daugiau nei prieš šimtmetį – šiemet jis skaičiuoja jau 111-tus metus. Jį įsteigė vienas žymiausių Lietuvos knygnešių Juozas Masiulis,: užsukite, knygynas alsuoja europietiška dvasia. Tuo pačiu pasigrožėkite dar viena Respublikos gatvės architektūrine puošmena – Lietuvos Banko rūmais, duris atvėrusiais 1931-aisiais. Užeikite vidun, pakelkite akis ir pasigėrėkite dvylika Atlantų, ant pečių laikančių statinio kupolą.
Muzika, žirgai, net elniai
Kelionės po Panevėžio apylinkes S.Vaitulionis neįsivaizduoja be vizito į Bistrampolio dvarą. Klasicistinio stiliaus dvaras žavi ne tik istorinio paveldo tyrinėtojus, bet ir netikėtai užklydusius svečius. „Tai tiesiog labai graži vieta, nuostabus kiemas. Be to, čia vyksta įvairių kultūrinių renginių. Esu dalyvavęs ir juose, ir privačiuose vakarėliuose – labai gera aura“, – įspūdžiais dalijasi S.Vaitulionis.
Muzikos gerbėjus į dvarą atvilioja Bistrampolio festivalis, pramogų ieškotojus – žirgynas, gamtinėtojus traukia buvusiame dvaro sode įrengtame aptvare besiganantys dvaro elniai, itin mėgstantys duonos paketus iš restorano.
Netoli Panevėžio Medikonių kaime įsikūręs alpakų ūkis, kuriame laukiamas kiekvienas keliautojas (iš anksto susitarus). Alpakos pripratę prie žmonių, todėl jas galima pašerti, paglostyti, kas suteiks daug gerų emocijų ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.
Įstabus parkas – nuotykiai garantuoti
S.Vaitulionio vaikystė neatsiejama nuo šeimyninių iškylų ir išvykų į gamtą. „Tėvai mus nuolat tąsydavo gryname ore. Kiekvieną savaitgalį droždavome į gamtą su privalomąja programa – parkai, dviračiai, palapinės, uogavimai, grybavimai“, – vardija panevėžietis.
Nenuostabu, kad ne vienas jo vasaros savaitgalis yra prabėgęs Krekenavos regioniniame parke. Turiningas ir aktyvus laisvalaikis čia – garantuotas.
Čia galima ne tik pėsčiomis pasivaikščioti, bet yra nuostabūs dviračių maršrutai, kurių ilgiausias siekia net 67 kilometrus.
Beje, penktadieniais ne tik parke, bet ir pačiame Panevėžyje organizuojamos nemokamos ekskursijos dviračiais.
Krekenavos regioninio parko lankytojų centro pašonėje įrengtas pusės kilometro ilgio Pojūčių takas su 12 atokvėpio stotelių.
Norintys išbandyti vėjo stiprumą, supasi sūpuoklėse, siekiantys pajusti skirtingus žemės paviršius – vaikšto basomis, atsigulę į medinę lovą stengiasi pajusti medžio energiją, o priglaudus ausį prie klausyklės – išgirsti gamtos garsus. Tako gale laukia poilsio aikštelė, iš kurios atsiveria tekantis Nevėžis.
„Regioninis parkas smarkiai pasikeitęs nuo mano vaikystės – dabar ten dar įdomiau“, – užtikrina S.Vaitulionis.
Lietuvos gamta, kultūra, žmonės, maistas – visi dėmesio verti objektai vienoje vietoje. Spausk ir sek mus facebook.
Rubrika yra inicijuota Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos ir finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.