Panevėžio politikai nepatikėjo, kad Katalikų bažnyčia – didesnė varguolė už prasiskolinusią miesto Savivaldybę. Pirmą kartą Savivaldybės taryba tik vieno balso persvara nepatenkino vyskupijos kurijos prašymo atleisti ją nuo 37 tūkst. Lt nuomos mokesčio už 1,44 ha sklypą Kultūros ir poilsio parke.
Biudžeto sąskaita neaukojo
Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius apgailestauja, kad ne visi Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų partijos atstovai Taryboje buvo palankūs Bažnyčiai. Vyskupijos kurija solidžią sumą prarado vieninteliam iš dešiniųjų – konservatoriui Viktorui Trofimovui – suabejojus, ar teisinga Savivaldybės biudžeto sąskaita remti Bažnyčią, kai miesto ižde nėra lėšų ne tik už biudžetinių įstaigų šildymą sumokėti, bet ir Muzikos mokyklos mokytojų atlyginimams už lapkritį.
Vargonams – ne tik tikinčiųjų aukos
Tarybos posėdyje Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas politikams priminė per menką Savivaldybės finansinį indėlį Bažnyčiai. „Daug darome dėl Panevėžio žmonių savo lėšomis. Nereliginei „Maltos ordino“ organizacijai duodame patalpas, padedame skautų organizacijai, „Betliejaus“ valgykla irgi niekada iš Savivaldybės negavo paramos, dar išlaikome Sielovados centre gausių šeimų bendriją“, – gerus kurijos darbus vardijo Jo Ekscelencija J.Kauneckas.
Tačiau Tarybos posėdyje vyskupui teko prisiminti, kad Savivaldybės indėlis ne toks jau menkas – garsieji Kristaus Karaliaus katedros vargonai rekonstruojami ne vienos kurijos sąskaita.
Liberalsąjūdininkei Zitai Kukuraitienei paprašius Savivaldybės administracijos patikslinti, kokią sumą Savivaldybė yra atseikėjusi vargonams, paaiškėjo, kad 2007–2010 metais kurijai iš miesto biudžeto buvo skirta apie 100 tūkst. Lt.
Apie paramą neužsiminė
Tačiau dar šią savaitę pokalbyje su „Sekundės“ korespondente vyskupas apie gautąją paramą vargonams nebuvo nė žodžiu užsiminęs. Dvasininkas „Sekundei“ yra teigęs, kad atleisti kuriją nuo nuomos mokesčio būtų teisinga, nes Savivaldybė neprisideda nei prie poeto, prelato Jono Mačiulio-Maironio atminimo įamžinimo, nei prie Kristaus Karaliaus katedros vargonų rekonstrukcijos.
„Esu kalbėjęs su Savivaldybės darbuotojais, tai parašysiu papildomus motyvus. Buvo žadėta prie Maironio įamžinimo katedroje prisidėti, mes savo lėšom. Yra seniau žadėta prisidėti prie paminklinių vargonų remonto. Dažnai naudojasi Savivaldybė, ir Vasario 16-ąją, ir Sausio 13-ąją, ir kitokiom progom, o nė kiek neprisideda“, – dar šią savaitę tvirtino Panevėžio vyskupas.
Korespondentės ir Jo Ekscelencijos J.Kaunecko pokalbio įraše aiškiai girdėti, kaip dvasininkas net keletą kartų pabrėžia, kad Savivaldybė neprisideda prie vargonų remonto, ir nė karto neužsimena, kad kada nors Savivaldybė būtų bent kiek parėmusi rekonstrukciją.
„Darom savo lėšom, bet tas užsitęs dešimtmečius. Jei prisidėtų, greičiau padarytume. Per metus galime skirti 70 tūkst. Lt. Iš viso sąmata 400 tūkst. Lt, tai galit paskaičiuoti, kada pabaigsim. Jau kokie 4–5 metai rekonstruojami“, – aiškino Jo Ekscelencija.
Tačiau Tarybos nariams posėdyje vyskupas aiškino, esą korespondentams kalbėjęs kitaip, neva akcentavęs, jog Savivaldybė vargonų rekonstrukcijos neparėmė tik šiais metais.
Už konservatorius neagitavo
Socialdemokratui Rimgaudui Pranui Misiūnui vyskupo, „kaip pagrindinio dvasinio ganytojo“, pasiteiravus, ar jis atleisiąs laikraščiui, J.E. J.Kauneckas prisiminė senas nuoskaudas.
„Kiek aš turiu atleisti. Pavyzdžiui, kai Savivaldybėje vyko rinkimai, kažkuris laikraštis rašė, aš pats nemačiau, tik socialdemokratai pasakojo, kad kažkuris žmogus girdėjo, kad agitavau už konservatorius, nors nesu to daręs“, – pasakojo vyskupas.
Kad dvasininkas jaučia politines simpatijas vienai partijai, rinkėjams galėjo susidaryti nuomonė, kai 2011-ųjų kovą prieš pat savivaldos rinkimus mieste buvo išplatintas TS-LKD agitacinis aplinkraštis su pirmame puslapyje Panevėžio vyskupo nuotrauka ir kalba.
Tiesa, Jo Ekscelencija tiesmukai neužsiminė raginantis atiduoti balsą už Tėvynės sąjungą, tačiau po jo kalba išspausdintas partijos logotipas ir rinkimų sąrašo numeris bei nurodyta, kad politinė reklama bus apmokėta iš TS-LKD partijos specialios rinkimų sąskaitos, rinkėjams galėjo leisti suprasti, už ką verta atiduoti savąjį balsą.
Dosnumui mato ribas
Nei Jo Ekscelencijos nuoskaudos, nei pateiktas už tikinčiųjų aukas nuveiktų darbų sąrašas nepadėjo pelnyti daugumos Tarybos narių palankumo. Iš posėdyje dalyvavusių 30-ies politikų tik 14-a palaikė siūlymą atleisti vyskupijos kuriją nuo 37 tūkst. Lt žemės nuomos mokesčio už bažnyčiai statyti skirtą sklypą parke.
Tiek pat politikų susilaikė ir du pasisakė kategoriškai prieš tokią auką.
„Bažnyčią Savivaldybė jau ne kartą rėmė atleisdama nuo nuomos mokesčio, o rugsėjį dar ir atidavė 99-iems metams sklypą parke. Ar to maža? Norintieji ir galintieji Bažnyčiai aukoja asmeniškai, bet nemanau, kad tą teisinga būtų daryti miesto biudžeto sąskaita“, – mano prieš atleidimą balsavęs nepartinis Mantas Leliukas.
Anot jo, mieste veikia ne viena religinė konfesija, todėl Savivaldybei taip dosniai remti tik Katalikų bažnyčią būtų neteisinga. M.Leliukas neslepia, jog jo sprendimą nulėmė ir politiniai motyvai.
„Pats mačiau TS-LKD kandidatų į Seimą reklamines skrajutes vienoje miesto bažnyčioje. Gal siūlymas atleisti nuo žemės nuomos mokesčio yra atlygis Bažnyčiai už paramą rinkimuose?“ – svarsto politikas.
Vyskupo žodžiai – peiliu per širdį
Balsuojant susilaikiusi Liberalų sąjūdžio atstovė Zita Kukuraitienė pripažino, kad vyskupo vardyti kurijos atlikti darbai be Savivaldybės paramos jai buvo tarsi „peilis per širdį“.
„Kai Panevėžyje vyko krikščioniškas renginys – Pasaulio jaunimo dienos, Savivaldybė jį parėmė kaip tik galėjo, padarė viską, ko prašė jo organizatoriai. Truputėlį skaudu, kad tas pamiršta“, – neslepia liberalsąjūdininkė.
Tarybos narė teigia nepritarusi, kai Kultūros ir poilsio parke daugiau nei hektaro sklypas buvo išnuomotas vyskupijos kurijai, nemananti, kad ir nuo nuomos mokesčio Bažnyčia turėtų būti atleidžiama. Ji siūlo Savivaldybei verčiau skirti pinigų neužbaigtai vargonų rekonstrukcijai.
„Vargonams reikia didesnės paramos, nes tai yra unikalus dalykas, kuo Panevėžys turėtų didžiuotis. O bažnyčios statybos parke man atrodo kaip ūkinė veikla ir dėl jos aš labiausiai abejočiau“, – „Sekundei“ teigė Z.Kukuraitienė.
Merui kolegų sprendimas – nelogiškas
Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius neslėpė apmaudo dėl Bažnyčiai nepalankiai pasibaigusio balsavimo.
„Bažnyčia gauna pajamas iš panevėžiečių ir tų pačių Tarybos narių, kurie eina į ją ir jai aukoja. Dabar tos aukos nueis į Savivaldybės biudžetą. Tai nelogiška“, – įsitikinęs meras.
V.Satkevičius apgailestauja, kad TS-LKD atstovai miesto Taryboje nebuvo vieningi apsisprendžiant dėl nuolaidų kurijai. „Deja, neužteko tik vieno mūsų partijos nario balso, kad sprendimas būtų priimtas“, – teigė meras.
Iš 9-ių TS-LKD partijos narių Taryboje vienintelis Viktoras Trofimovas susilaikė balsuojant.
Politikas teigia balsavęs pagal savo sąžinę ir įstatymą.
„Savivaldos įstatymas sako, kad mokesčių lengvatos taikomos biudžeto sąskaita. Vadinasi, aiškiai turėjo būti pasakyta Tarybos nariams, kieno sąskaita kurija būtų atleista nuo mokesčio – biudžetinių įstaigų šildymo, pedagogų atlyginimų, o gal mero kelionių į Pakruojį žiūrėti futbolo varžybų?“ – mano Tarybos narys.
J.E. J.Kauneckas po Tarybos posėdžio buvo nepasiekiamas. Vyskupijos kurija informavo, kad vyskupas išvykęs, o mobiliuoju telefonu dvasininkas neatsiliepė. Anksčiau vyskupas yra teigęs, kad jei Savivaldybė neatleis nuo nuomos mokesčio, kurijai teks mažiau lėšų skirti vargonų rekonstrukcijai.
