Vaiko teisių tarnyba per metus Lietuvoje nustato apie tris tūkstančius smurto prieš vaikus atvejų. Tačiau pasitaiko ir atvejų, kai vaikus specialistai atskiria nuo šeimos, o vėliau paaiškėja, kad jokio smurto nebuvo. Kiek tokių atvejų per metus pasitaiko, vaiko teisių tarnybos vadovai visuomenei nesako.
Šalį sukrėtė istorija, kai trečiadienį Panevėžyje pagimdė specialių poreikių turinti trylikametė. Pasak vaiko teisių tarnybos pareigūnų, mergaitė seksualinį smurtą patyrė jau nuo 11 metų. Tarnyba atskleidžia, kad tokių atvejų šalyje yra ne vienas. Seksualiai išnaudojamos ir kitos specialių poreikių turinčios mergaitės.
„Kada specialistai vertino situaciją, tai mergaitė net netapatina, kad tai galėjo būti seksualiniai santykiai“, – teigia Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovas Gedas Batulevičius.
Pasak specialistų, seksualinis smurtas prieš vaikus yra tik ledkalnio viršūnė. Oficialiai fiksuojama tik nedidelė dalis tokių atvejų. Per praėjusius metus vos 300 atvejų. O likusieji atvejai, pasak vaiko teisių pareigūnų, nė nepasiekia tarnybų.
„Galimai gali būti, kad kas penktas vaikas yra nukentėjęs nuo seksualinio smurto iki 18 metų“, – tvirtina Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.
Todėl šiuo atveju, pasak tarnybų, tokių seksualinio smurto atvejų mažėtų tik tada, jei tėvai nuo mažų dienų apie tai kalbėtų su savo vaikais.
„Turime kalbėtis su vaikais jiems suprantama kalba apie apatinių rūbų taisyklę, apie savo kūną, kas jį gali liesti, kas negali. Kad neiti į pokalbius su nepažįstamais žmonėmis“, – aiškina I. Skuodienė.
Tačiau vis dar nežinant, kiek tiksliai seksualinio smurto atvejų prieš vaikus gali būti, pranešimų apie apskritai galimą smurtą prieš vaikus tarnybos sulaukia vis daugiau. Nors dauguma tų pranešimų nepasitvirtina, pernai oficialiai užregistruotas smurtas prieš tris tūkstančius vaikų.
„Psichologinis smurtas visgi palieka gilius randus vaiko gyvenime ir psichologinis smurtas yra sunkiai atpažįstamas taip pat“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Taip pat daugiau nei pusė tėvų, pasak tarnybų, dar įsitikinę, kad fizinės bausmės nėra smurtas prieš vaikus. Vaiko teisių tarnybos per metus 900 kartų kreipėsi į teismą prašydamos atskirti vaiką nuo smurtaujančių tėvų. Tačiau pripažįsta, pasitaiko ir atvejų, kai specialistai paima vaikus iš šeimos, nors vėliau paaiškėja, kad smurto nebuvo.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė neatsakė į klausimą, kiek pernai buvo tokių atvejų, kai vaikus paėmus iš šeimos, informacija apie smurtą nepasitvirtino, ir tarnyba vaikus grąžino atgal tėvams. Vis dėlto sako, kad tai tik kraštutiniai atvejai, kai vaiką turi iškelti iš namų. Neva tuo metu vaikas apgyvendinamas, pavyzdžiui, pas senelius tol, kol vyksta tyrimas. O tyrimas paprastai trunka iki trijų dienų.
„Jeigu tėvams tikrai nepavyksta įveikti krizės, tai tada tik kreipiamės į teismą. Pirmenybė – pagalba šeimai“, – tikina I. Skuodienė.
Tačiau kur kas didesnį nerimą kelią tai, kad daugėja vaikų vartojančių svaigalus. Nuo alkoholio iki įvairiausių rūšių narkotikų. Alkoholį kartais vartoja ir darželį lankantys mažamečiai. Ir tokių istorijų ne viena.
„Yra tokių atvejų, kad, deja, ir su tėvais vaikai vartoja alkoholį. Bet dažnu atveju tai yra vakarėliai, gimtadieniai. Ten, kur yra alkoholis“, – kalba G. Batulevičius.
Alkoholį vartoja, rūko ir nėščios moterys.
Vis dėlto šalyje gerėja situacija dėl globos namuose augančių vaikų. Pernai įvaikinta per penkiasdešimt nepilnamečių. O šiuo metu naujų namų laukia virš trijų šimtų vaikų, o norinčiųjų įsivaikinti – kiek daugiau nei du šimtai šeimų.
Ir va darbo rezultatai
Baisu bausu kur gyvename
Net vaikai neapsaugoti
