Vokietijos teisėsaugininkai į didžiausių nusikaltėlių iš kitų šalių dešimtuką aštuntoje vietoje įrašė lietuvius. Jie mikliausiai vagia prabangius automobilius, padirbinėja eurus, verčiasi cigarečių ar narkotikų kontrabanda.
Neseniai Panevėžio apygardos teismas paskyrė bausmes 4 iš 15 nusikalstamos grupuotės, švarinusios automobilius Vokietijos Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėse, narių.
Už grotų trumpam atsidūrė šios grupuotės vadeivos – panevėžiečiai broliai Artiomas bei Denisas Selezniovai. Teismas D. Selezniovą, pravarde Deskė, pripažino kaltu pagrobus didelės vertės turtą, organizavus nusikalstamą grupuotę, legalizavus nusikalstamu būdu įgytus pinigus, ir nuteisė jį kalėti 3 su puse metų. Dar trumpiau kalėti paskirta jo broliui A. Selezniovui, pravarde Cyzas – 2 metus ir 3 mėnesius.
Saulius Čiplys, pravarde Fūra, už vogtų daikų gabenimą turėtų įkalinimo įstaigoje praleisti vienerius metus, o Tomui Červonenkai, pravarde Storas, laisvė tik apribota metams ir 2 mėnesiams, įpareigojus per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Nuteisė vokiečiai
Vokietijos teisėsaugininkai Eseno grupuotę – taip jie vadina brolių A. ir D. Selezniovų suburtą vagių iš automobilių gaują – sekė daugiau kaip metus. 2008 metų pradžioje vienu metu ir Vokietijoje, ir Lietuvoje buvo sulaikyta apie 20 asmenų. Panevėžyje, Marijampolėje ir kitur buvo atliktos kratos.
Netrukus Noiso, Kelno ir Diuseldorfo teismai nuteisė 13 lietuvių, kurie naktimis iš prabangių vokiečių automobilių vogdavo navigacijos sistemas (GPS), magnetolas ir kitus daiktus. Tiesa, nuosprendžiai nebuvo labai griežti – vokiečiai pasitenkino tuo, kad teisiamieji pripažino savo kaltes. A. Selezniovui buvo skirti 3 metai ir 4 mėnesiai nelaisvės, A. Žemkauskas, pravarde Kurmis, nuteistas kalėti 3 metus ir 10 mėnesių. O gaujoje buvę nepilnamečiai bausmės iš viso išvengė – jie tik buvo išsiųsti iš Vokietijos.
Lietuvoje įkliuvę vogtų daiktų perpardavinėtojai Žilvinas Valikonis ir marijampolietis Gytis Deltuva atsipirko baudomis. Ž. Valikoniui buvo skirta 18 200 litų bauda, o G. Deltuva, kurio namuose buvo rasta daugiau kaip 1000 vogtų navigacijos sistemų ir 500 magnetolų, gavo 13 000 litų baudą.
Šiaurės Reino-Vestfalijos kovos su nusikalstamumu tarnyba tai gaujai priskiria 148 vagystes iš automobilių. Pavogti prietaisai kainavo mažiausiai 700 000 eurų (2,4 mln. litų), o bendra draudimo bendrovėms pateikta žala siekia daugiau kaip 4 milijonus eurų (apie 14 mln. litų).
Lietuvos teisėsaugininkai į Vokietiją grąžino apie 700 navigacijos sistemų, kurių vertė – maždaug 2,5 mln. eurų.
Gaujos vadeivos
Broliai Selezniovai buvo įgyvendinę tarptautinį „verslo planą“ – Artiomas Vokietijoje vadovavo vagims, o Denisas Lietuvoje organizavo vogtų daiktų prekybą.
Vagysčių biznis buvo gerai apgalvotas ir paprastas: grupė nusikaltėlių Vokietijoje iš automobilių vogdavo navigacijos sistemas, magnetolas, mobiliuosius telefonus, fotoaparatus ir kitus vertingus daiktus, o šie per tolimųjų reisų vairuotojus būdavo pargabenami į Lietuvą.
Lietuvoje likę grupuotės nariai – dažniausiai pats D. Selezniovas – ieškodavo ir kurjerių, ir pardavėjų, kurie tas prekes realizuodavo. Bendraudami, o ypač kalbėdami telefonu, gaujos nariai stengėsi nevadinti vienas kito tikraisiais vardais, turėjo pravardes, sutartinius ženklus.
Kurjeriams, kurie iš užsienio parveždavo pavogtas prekes, būdavo mokama iš karto – pasiimant prekes.
Pardavus vogtus daiktus gauti pinigai įvairiomis sumomis buvo pervedinėjami iš Panevėžyje veikiančių bankų į žmonų, seserų, sugyventinių ar pažįstamų sąskaitas. Dalis pervestų pinigų buvo naudojama nusikaltimo įrankiams įsigyti, dalis – išgryninama Vokietijoje per bankomatus ir naudojama ten veikiantiems grupuotės nariams išlaikyti. Penktadalis gauto pelno likdavo Lietuvoje „dirbančiam“ D. Selezniovui.
Lietuvoje likę gaujos nariai ne tik realizuodavo prekes, bet ir verbuodavo nepilnamečius. Įdavę jiems šiek tiek pinigų kelionei, siųsdavo juos Vokietijoje esančių bendrų globon. Tie apgyvendindavo ir apmokydavo paauglius įsibrovimo į automobilius gudrybių, išmokydavo, kaip išimti magnetolas, navigacijos sistemas, aprūpindavo reikiamais įrankiais.
Kurjeris Fūra
Tolimųjų reisų vairuotojas S. Čiplys-Fūra vagių kurjeriu tapo maždaug 2006 metais. Teisėsaugininkams S. Čiplys aiškino, kad iš pradžių nežinojęs, ką veža, o vėliau apžiūrėjęs krepšį ir supratęs, jog daiktai – vogti. Kai dar po metų jam vėl paskambinęs pažįstamas ir paprašęs panašių paslaugų, S. Čiplys sutikęs, nes reikėję pinigų. Per metus jis parvežė dar 6–7 vogtų daiktų siuntas, už jas gaudavo nuo 200 iki 500 litų.
2008 metų vasario pabaigoje tarnybiniais reikalais važiuodamas iš Prancūzijos, jis užsuko į Vokietijos įmonę, kur vagys palikdavo siuntas į Lietuvą. Sutartoje vietoje buvo padėti 6 didžiuliai krepšiai. Apžiūrėjęs jų turinį, S. Čiplys įsitikino, jog tai siunta į Lietuvą, nors dėl jos niekas jam tą kartą nepranešė. Nesutiko jis ir nuolat krepšius jam pristatančio A. Žemkausko.
Tą kartą Lietuvoje S. Čiplys pirmiausia turėjo prisistatyti į įmonę Plungėje, todėl paskambinęs D. Selezniovui susitarė pirmą valandą nakties susitikti Plungės kelyje. D. Selezniovą tokiose kelionėse dažnai lydėdavo sugyventinė, tad ir šį sykį ji atvyko kartu. Perkrovus vogtus daiktus į D. Selezniovo mašiną, pasirodė policija ir visi buvo sulaikyti.
Vienas geriausių vagių
Dar vieną Eseno grupuotės narį – T. Červonenką-Storą – Vokietijos teisėsaugininkai laiko vienu profesionaliausių vagių, vagiančių iš automobilių. Nors čia, Lietuvoje, liko neįrodyta, vokiečių pareigūnai nustatė, kad atsiųstus į Vokietiją naujokus vogimo subtilybių pamokydavo T. Červonenka.
Ir byloje liudiję nepilnamečiai patvirtino, jog Kurmis ir Storas jiems „pravesdavo pratybas“: kaip tyliai atidaryti automobilio dureles, išimti navigacijos sistemą, išlupti magnetolą ir kita. Cyzas visada vadovaudavo – būtent jis nurodydavo, kur ir kokį automobilį reikia išplėšti.
Paprastai „paruoštą darbui“ nepilnametį lydėdavo labiau patyręs gaujos narys – dažniausiai Kurmis arba Storas – ir saugodavo, kol šis „darbuodavosi“.
Pavogtus daiktus vagys stropiai supakuodavo, saugodavo, kad nesugadintų ir nepažeistų prekinės jų išvaizdos.
Broliai tyleniai
Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme nagrinėjama kitų dviejų „brolių Rankelių“ – irgi panevėžiečių Andriaus (32 m.) ir Artūro (29 m.) Kosovų – baudžiamoji byla. Jiedu kaltinami automobilių grobimu, pasikėsinimu pavogti automobilį ir pasipriešinimu policijai. Kol kas teismo posėdžiuose broliai Kosovai daug nešneka – kaltes neigia, o kalbėti žada tik išklausę liudininkų parodymus.
Broliai mašinvagiai Kosovai į policijos rankas pakliuvo pernai rugpjūčio 11-osios naktį, kai Vilniuje, Fabijoniškėse, bandė pagrobti automobilį „Audi A6“. Besisukiojančius apie prabangų automobilį įtartinus vyrus pastebėjo namo gyventojai ir iškvietė policiją.
Pamatę atvykstančius policininkus broliai Kosovai bandė sprukti, bet pareigūnai sugebėjo juos pasivyti ir uždėti antrankius. Vienas iš brolių, kad ir surakintomis rankomis, puolė prie savo „Audi S6“. Jį nusivijo policijos patrulis, abu sušoko į automobilį. Mašinvagis sugebėjo užvesti variklį ir pradėjo važiuoti. Pamatęs, jog automobilis skrieja tolyn, kitas pareigūnas ėmė šaudyti į automobilio padangas. Jo nuostabai, šios nesubliuško, o kulkos, paleistos į dureles, taip pat neprivertė bėglio sustoti. Vis dėlto automobilis įklimpo pievoje ir ant žemės iš jo išsirito pareigūnas su bėgliu, kuris niekaip nenorėjo pasiduoti. Tik atvažiavus pastiprinimui ir panaudojus elektrošoką, brolius Kosovus pavyko sutramdyti. Jiedu buvo nuvežti į areštinę, vėliau – ilgam suimti.
Patį mašinvagių automobilį bandyta nutempti į saugojimo aikštelę. Bet įprastomis priemonėmis to padaryti nepavyko – teko kviestis gana galingą keltuvą, kad „Audi S6“ būtų nuvežta.
Šarvuotas automobilis
Šitaip ar panašiai tramdyti nusikaltėlius policininkams ne naujiena. Tačiau juos pribloškė tai, kas aptikta gana neišvaizdžioje mašinvagių „audinėje“ ir ją apžiūrėjus. Čia buvo rastos ne tik kaukės, ginklas, 30 įvairių markių mašinoms tinkamų automobilinių kompiuterių, automobilių numerių.
Gerai ištyrinėję brolių Kosovų automobilį, pareigūnai nustatė, jog jis yra maždaug 1996–1997 metų laidos, itin profesionaliai surinktas iš skirtingų automobilių ir pritaikytas nusikalstamai veiklai: kėbulas šarvuotas, padangos neperšaunamos (įdėti kaučiuko lankai), apsaugotas ir automobilio degalų bakas (jį gaubia tvirtas metalo lakštas), be to, dar įmontuotas papildomas 5 litrų benzino bakelis – galima važiuoti kelias dešimtis kilometrų, jei pasibaigtų degalai ar kas nors netikėta įvyktų.
Vėliau policininkai pranešė, jog greitkelio fotoradaras yra užfiksavęs, kaip šis „šarvuotis“ 227 kilometrų per valandą greičiu tempia ką tik pavogtą „Hoda Civic'ą“.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, šia „Audi S6“ broliai Kosovai maždaug 2 kartus per mėnesį pasirodydavo Vilniuje ir nugvelbdavo po prabangų automobilį. Šarvuotoji „audinė“ niekada nebuvo registruota Lietuvoje – vagys ant jo tvirtindavo vis kitus vogtus arba padirbtus numerius.
Patikima schema
Manoma, jog organizuotai nusikalstamai gaujai priklausantys A. ir A. Kosovai prabangias mašinas vogdavo pagal gerai atidirbtą schemą. Apžiūrėję, kaip įtariama, užsakytą automobilį, jiedu prisikabindavo jį prie savo „šarvuočio“, iš pažiūros niekuo neišsiskiriančio iš kitų, dažnai iš pradžių dar įjungdavo avarinius žibintus – kad atrodytų, jog tempia sugedusį. Vėliau didžiuliu greičiu nutempdavo 40–50 kilometrų, prijungdavo iš anksto paruoštą kompiuterį ir į Panevėžį vogtasis automobilis atvažiuodavo jau savo eiga.
Manoma, kad broliai Kosovai automobilius vogdavo pagal užsakymus, dažniausiai – gerai prižiūrėtas „Audi“ ir „Hondas“. Na o pralėkdami pro kelyje esančius fotoradarus abu mašinvagiai visuomet dėvėdavo kaukes.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
