Panevėžietis Liudas Giedrys gūžčioja pečiais, kad nieko švento nebeliko. Kai prie šių netoli namų esančių miesto konteinerių beržų gatvėje aptiko dūzgiantį radinį. Praskleidęs du juodus grūste prigrūstus šiukšlių maišus senjoras nustėro juose išvydęs pilnus korius šviežio medaus su visomis bitėmis.
„Ten sumestas medus, koriai užakiuoti su grynu medum, sunku patikėti, kad žmogus turintis tokį turtą taip su viskuo mestu“, – stebėjosi panevėžietis Liudas Giedrys.
Tokio gyvo radinio nedrįso imti net šiukšliavežiai, dūzgiančius maišus jie tik pastūmė į šoną. Todėl susirūpinęs pensininkas ėmė pats ieškoti, kas galėtų padėti bitėms.
„Galų gale tai pavojinga ir žmonės vaikšto. Gerai, kad jos taikios tokia bičių rūšis. buvo net ant rankos nusileidę, bet nieko nedarė“, – sakė panevėžietis.
Lyg kokios atliekos šitaip išmestas gyvų bičių spiečius širdį spaudė ir ne vienam praeiviui. Žmonės spėliojo gal gyvu gamtos turtu atsikratė koks nors avilių vagis.
Galiausiai į senjoro paieškas atsiliepė ir pagalbos ranką ištiesė Panevėžio bitininkų draugija. Prie daugiabučių atvažiavęs bitininkas Jonas Stankevičius nė nesvarstęs priglaudė gyvybe alsuojančius maišus.
Netrukus visas susemtas dūzgiantis gėris atsidūrė patyrusio bitininko sodyboje Vaišvilčiuose. Šis neabejoja, kad vietos aviliuose atsiras ir išmestoms darbštuolėms.
Bites priglaudęs bitininkas svarsto, kad korius su medumi išpjaustęs šeimininkas greičiausiai nesugebėjo susitvarkyti su gausiu medaus derliumi. Šiemet puikiai derėjo rapsai, todėl jo medaus apylinkėse daugiausia.
„Žmonės pradėjo geriau gyventi kitam ne problema to medaus. Ir jis pasinaudojo kiek jam reikia, o čia buvo perteklius ir jis atsikratė“, – svarstė bitininkas Jonas Starkevičius.
Patyręs bitininkas stebėjosi, kad nemokša neįvertino ne tik turimų savo bičių, bet ir vaško korių, o šie supirktuvėse ne tokie ir pigūs. Jei medaus kilogramas kainuoja 6 eurus, tai išlydytas vaškas iki 10 eurų.
