Bent trys uždarytos kultūros įstaigos, numarinti sporto klubai, dar ilgiau nemokamai atostogaujantys ne tik biudžetinių įstaigų vadovai, bet ir tik minimalų atlyginimą gaunantys darbuotojai, augantis nedarbas ir mažėjančios įplaukos į iždą. Tokius 2010-uosius Panevėžiui pranašauja šių metų finansines gaires brėžiantys Savivaldybės specialistai.
Praėjusius metus pradėjusi triukšmingai pūsdama Užgavėnių švilpynes, Aukštaitijos sostinė į 2010-uosius įžengė nunarinusi galvą.
Miestas gyvena be mero, be administracijos direktoriaus, Savivaldybę slegia dešimtis milijonų litų siekiančios skolos, biudžetinėse įstaigose atlyginimų klausimas – dažniausiai diskutuojama ir daugiausia nerimo kelianti tema, nustūmusi į antrą planą miesto ūkio ir politikos reikalus.
Praėjusių metų biudžetą Savivaldybės vadovai buvo pakrikštiję išgyvenimo vardu, o šiųmečiam turėtų ieškoti makabriško pavadinimo.
Finansų ministerija 2010-iesiems Panevėžio savivaldybei apskaičiavo 186 mln. Lt biudžetą. Savivaldybė tikisi iš įvairių šaltinių dar surinkti bent porą dešimčių milijonų ir skaičiuoja, kad šiemet Panevėžys gyvens iš 200 mln. Lt, tai yra 30 mln. Lt mažiau, nei buvo suplanuota.
Gerų naujienų nėra
Kaip ir kasmet, pagrindiniu Savivaldybės pajamų šaltiniu išlieka surenkamas gyventojų pajamų mokestis. Vadinasi, kuo daugiau panevėžiečių turės darbą, tuo daugiau sumokės mokesčių, tad turtingesnis bus miesto iždas. Tačiau per 2009-uosius dėl išaugusio nedarbo ir nesurenkamų mokesčių į Savivaldybės iždą neįplaukė beveik 30 mln. Lt planuotų lėšų.
„Seimo pozicija sunkinti sąlygas verslui lėmė įmonių bankrotus, išaugusį nedarbą, nesurinktą gyventojų pajamų mokestį. Savivaldybei negauti 30 mln. Lt – didelė suma. Stengėmės pirmiausia išmokėti atlyginimus, atsiskaityti su „Sodra“, o kitoms reikmėms lėšų pritrūko. Jei šiemet nedarbas dar augs, prognozės labai liūdnos“, – „Sekundei“ teigė laikinoji Savivaldybės administracijos direktorė Janina Gaidžiūnaitė.
Už miesto ūkio tvarkymą savo įmonėms Savivaldybė skolinga apie 7 mln. Lt, šilumos tiekėjai „Panevėžio energijai“ – apie 6 mln. Lt, merijos pečius slegia paskolos bankams. O į miesto iždą surenkamų mokesčių šiemet gali dar labiau mažėti.
Ekonomikos ekspertai prognozuoja, kad nedarbo lygis šalyje tik augs: nuo sausio pradžioje užfiksuoto 12,5 proc. gali šoktelėti iki 20 proc., tai yra darbo neturės kas penktas darbingo amžiaus šalies gyventojas. Panevėžio darbo biržos prognozės taip pat nedžiugina: bent jau per pirmąjį metų ketvirtį Aukštaitijos sostinėje nedarbo lygis nuo 15,4 proc. šoktelės iki 16,9 proc.
Taupys ir pardavinės
Savivaldybės 2010-ųjų biudžetą pradėję dėlioti laikinieji miesto vadovai susiėmę už galvų.
„Tai yra baisu. Savivaldybės įstaigos, išvydusios šių metų skaičius, irgi šokiruotos“, – teigė laikinasis Panevėžio meras Ramūnas Vyžintas.
Miesto vadovas mato tris būdus, kaip Aukštaitijos sostinei išgyventi sunkmetį: taupyti, parduoti Savivaldybės turtą ir kurti naujas darbo vietas.
Sutaupyti biudžetą planuojama apie 15 proc. mažinant ūkio išlaidas, 10 proc. kerpant darbo užmokesčio fondą.
„Įstaigų vadovai patys turės žiūrėti, kaip išgyventi, ne Savivaldybė sugalvos, ką jiems daryti“, – mano laikinasis miesto meras.
R.Vyžinto nuomone, Savivaldybės iždą būtų įmanoma papildyti pardavus bent 3–4 objektus, tačiau didžiausios viltys siejamos su paspirtimi Panevėžio regiono verslui turinčiu tapti pramonės parku.
„Ne karas, ne badas, ne maras – turėsim išgyventi“, – tikisi R.Vyžintas.
Laukinės konkurencijos metai
Laikinojo mero argumentai, kad dar ne karas, ne badas ir ne maras, specialistų, kurie turės išgyventi esant sumažintam finansavimui, nepaguodžia.
Dešimt Savivaldybei priklausančių kultūros įstaigų šiemet bus priverstos suktis su 5,9 mln. Lt, šventėms ir renginiams numatyta apie 300 tūkst. Lt.
Vadinasi, kultūrai skirta bent trečdaliu mažiau pinigų, nei buvo pernai.
„Neįsivaizduoju, net nesuvokiu, kaip kultūros įstaigos išsilaikys. Aš pati sutrikusi. Finansavimo sumažinimas 32 proc. reiškia, kad tris iš dešimties kultūros įstaigų reikia uždaryti. Pernai vien miesto gimtadieniui turėjome 100 tūkst. Lt, šiemet tokios sumos turės užtekti visoms šventėms“, – teigė Savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė.
Kultūros darbuotojai ir iki šiol negalėjo pasigirti dideliu uždarbiu. Panevėžio kraštotyros muziejaus vadovo atlyginimas „popieriuje“ siekia 2196 Lt, daugiausia uždirbančių miesto teatro direktorių uždarbis, neatskaičius mokesčių, – apie 2500 Lt.
Niekada turtingai ir ramiai negyvenusiems kultūros darbuotojams vedėja pranašauja laukinės konkurencijos metus. Kad išliktų, kultūros įstaigos, tarsi kokie komerciniai prekybos centrai, kausis dėl kiekvieno lankytojo ir desperatiškai turės įrodinėti savo reikalingumą miestui. Kas tokioje kovoje iškels pergalės vėliavas: ar parsidavusieji komercijai, ar išlaikę ambicijas orientuotis tik į intelektualiąją visuomenės dalį, turbūt nesunku nuspėti.
„Liūdniausia, kad tokie nelengvi metai prognozuojami iki 2013-ųjų. Kultūros įstaigoms kartelė iškeliama labai aukštai. Jos privalės įrodyti, kad reikalingos miestui, nes kitaip teks užsidaryti“, – mano L.Krasauskienė.
Sportininkams ruošia dietą
Laidotuvių maršas šiemet gali nuskambėti ne tik Panevėžio kultūrai, bet ir sportui. Apie penkias dešimtis sporto klubų vienijančiam Kūno kultūros ir sporto centrui iš Savivaldybės biudžeto žadama atseikėti 4,3 mln. Lt, tai yra apie milijoną mažiau nei pernai.
„Lėšų trūks beveik visų darbuotojų dviejų mėnesių atlyginimams. Aptarnaujantis personalas jau dabar dirba tik už minimalų atlyginimą, per praėjusius metus treneriams ir administracijai du kartus mažintas užmokestis ir dar teks“, – apie gresiančią dietą perspėja centro direktorius Bronius Pliavga.
Pasak jo, jau dabar panevėžiečius trenerius galima vadinti unikaliais.
„Mūsų didžiausi varžovai Šiauliai turi 180 trenerių, Klaipėda – 220, o Panevėžys – tik 75, bet kaunamės kaip lygūs su lygiais ir pirmaujam meistriškumu“, – teigė direktorius.
Savivaldybė numačiusi, kad prekėms ir paslaugoms reikalingas lėšas – apie 410 tūkst. Lt – Sporto centras turi užsidirbti pats. Tokie planai įstaigai panašūs į valdininkų piktą pokštą.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
