Kasmet Panevėžio rajono mokyklas lankančių vaikų smarkiai mažėja. Panevėžio rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiosios specialistės Ilonos Čingienės duomenimis, pavyzdžiui, Berčiūnų pagrindinėje mokykloje (nuotraukoje) per porą metų moksleivių sumažėjo beveik 30 procentų. Ilona Čingienė atvira: jeigu situacija nesikeis, per nepilnus dvidešimt metų Panevėžio rajone mokyklų apskritai nebereikės - nebebus ką mokyti. Tačiau anaiptol ne visų rajono mokyklų vadovai su tuo sutinka.
Pasak Panevėžio rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiosios specialistės Ilonos Čingienės, rajone situacija panaši kaip ir visoje šalyje: dėl mažėjančio gimstamumo vaikų mažėja visose ikimokyklinėse ir bendrojo lavinimo mokymo įstaigose. Užpernai rajono mokyklas lankė 5322 moksleiviai, pernai jų buvo jau 5129, o šiemet teliko tik 4869. "Jeigu situacija nesikeis, per nepilnus dvidešimt metų Panevėžio rajone mokyklų iš vis nebereikės - nebebus ką mokyti", - sako ji.
Pasak I.Čingienės, daugmaž pastovus moksleivių skaičius lieka priemiestinėse Velžio gimnazijoje ir Paliūniškio pagrindinėje mokykloje. Velžyje moksleivių skaičius svyruoja nuo 366 iki 370, Paliūniškyje - nuo 102 iki 106. Tačiau visose kitose priemiesčio mokyklose moksleivių sparčiai mažėja.
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiosios specialistės duomenimis, per dvejus metus Paįstrio J.Zikaro vidurinė mokykla neteko 106, Berčiūnų pagrindinė mokykla - 39, Dembavos pagrindinė mokykla - 28 moksleivių.
Važiuoja net iš miesto
PB kalbinti mokyklų vadovai aiškino, kad pirmiausia moksleivių mažėjimą lemia mažėjantis vaikų gimstamumas. Vaikų paruošimo lygis rajono mokyklose, pedagogų tikinimu, nenusileidžia miestui: vaikus mokytis į miestą veža nebent tik tie tėvai, kurie ten dirba.
Nors besimokančiųjų Velžio gimnazijoje ir nemažėja, šios švietimo įstaigos direktorius Rimtas Baltušis neslepia, jog nemažai jaunųjų velžiečių mokosi miesto gimnazijose ir vidurinėse mokyklose. Anot R.Baltušio, kai kurių vaikų tėvai dirba mieste, todėl jiems patogu atžalas nuvežti, kiti moksleiviai mieste dar lanko muzikos ar dailės mokyklas.
Gimnazijos direktorius patikino, kad moksleivių paruošimo lygis Velžyje tikrai niekuo dėtas, antraip vargu ar tiek velžiečių moksleivių dalyvautų įvairiose olimpiadose ir laimėtų.
"Moksleivių buvo pradėję mažėti, bet jau antri metai kaip jų skaičius nekinta, - sako R.Baltušis. - Be to, Velžio gimnazijoje jau mokosi apie dvidešimt vaikų iš miesto - daugiausia Žemaičių kvartalo."
Be to, pedagogo teigimu, išlaikyti apylygį skaičių padeda Velžyje naujai apsigyvenantys žmonės su vaikais iš miesto.
Iš Dembavos į Panevėžį nesiveržia
Dembavos pagrindinės mokyklos direktorius Kazimieras Jočys džiaugiasi, kad pradinukų jų mokykloje nemažėja - yra sukomplektuotos net dvi antrokų klasės.
Pasak direktoriaus, nors į Dembavą važinėja miesto maršrutiniai autobusai, vietiniai vaikai per daug į miestą nesiveržia. Esą ir taip gauna pakankamai žinių, kad mokslus galėtų baigti miesto vidurinėse mokyklose ar gimnazijose - po pagrindinės mokyklos baigimo stojančiųjų į profesinio mokymo įstaigas beveik nebūna.
K.Jočys atkreipė dėmesį, kad didžiausias moksleivių nutekėjimas būna po aštuntos klasės, kai nemažai vaikų stengiasi mokslus tęsti prestižinėse miesto J.Balčikonio ir V.Žemkalnio gimnazijose.
"Žemesnėse klasėse besimokančiųjų skaičius beveik nesikeičia: jei vieni iš Dembavos išsikelia, į ją atsikelia kiti, - sako K.Jočys. - Nepaisant "migracijos", dauguma moksleivių baigia Dembavos pagrindinę mokyklą ir tik tada mokslus tęsia miesto bendrojo lavinimo mokyklose."
Ir apskritai tragedijos, kad dembaviečiai mokosi mieste, K.Jočys sako nematantis.
"Čia važiuoja miesto maršrutiniai autobusai, daugumos vaikų tėvai dirba mieste, - dėstė pedagogas. - Berčiūnų mokykla tokia pat kaip mūsų, tačiau ją lanko vos ne perpus mažiau vaikų. Jei prastai dirbtume, pas mus vaikų neliktų, nes esame ant miesto ribos."
Mokyklos direktorius pridūrė manantis, jog derėtų sudaryti sutartis su miesto mokyklomis ir gimnazijomis, kad vaikams būtų lengviau apsispręsti, kur tęsti mokslus.
Mažėja gimstamumas
Berčiūnų pagrindinės mokyklos direktorius Leonas Miliukas neslėpė, kad per porą metų moksleivių sumažėjo bemaž trečdaliu. Anot jo, dėl mažėjančio gimstamumo panaši situacija yra visoje šalyje. Nors skaičiai itin iškalbingi, L.Miliukas įsitikinęs, kad Berčiūnuose moksleivių masiškai nemažėja.
Auklėtinių mažėjimo nejaučia ir Paliūniškio pagrindinė mokykla. Ten mokosi kiek daugiau kaip šimtas vaikų, ir šis skaičius kol kas lieka stabilus. Pasak mokyklos direktorės Nijolės Sereikienės, miesto mokyklas lanko gal tik penki gyvenvietės vaikai. Daugiau "nubyrėjusiųjų" yra tik tarp baigusiųjų aštuonias klases, nes tada prasideda priėmimai į gimnazijas.
Tačiau direktorė neslėpė, kad ateitis nėra džiuginanti, nes viską lemia gimstamumo mažėjimas. Nors Paliūniškis - priemiestinė gyvenvietė, N.Sereikienė patikino, kad ir joje suteikiamas ne prastesnis išsilavinimas, antraip dauguma vaikų mokytųsi mieste. "Turime mokymosi sąlygomis ir ugdymo kokybe orientuotis į miestą, - sakė direktorė. - Todėl vaikams yra daug lengviau vėliau adaptuotis mieste."
Informacija skiriasi
Paįstrio J.Zikaro vidurinės mokyklos direktorius Vaclovas Krikščiūnas paneigė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistės teiktus duomenis. Anot jo, niekada mokykloje 300 moksleivių nėra buvę. Pasak direktoriaus, Paįstryje daugiausia buvo 276 mokiniai, o dabar jų yra 234.
"Moksleivių mažėja dėl mažėjančio gimstamumo, - akcentavo V.Krikščiūnas. - Kol kas išleidžiame daugiau abiturientų nei ateina vaikų į pirmąją klasę. Į miestą iš Paįstrio važiuoja tik gal kokie penki vaikai."
Gintautas Subačius
