Panevėžio rajono savivaldybė ir šiemet nė per vieną padalą negalės atsilaisvinti juosmenį juosiančio finansinio diržo. Vakar rajono Taryba patvirtino 2013 metų deficitinį biudžetą.
Šiemet ima didesnę paskolą
Šiais metais rajono Savivaldybės biudžetas sieks 88 milijonus
809 tūkstančius litų, iš jų 6 milijonai 718 tūkstančių litų yra skolintos lėšos. Pati Savivaldybė šiemet susiplanavusi surinkti 82 milijonus 90 tūkstančių litų pajamų ir pasiskolinti jau minėtus beveik 7 milijonus litų.
Praėjusių metų pirminis biudžetas buvo panašus į numatytąjį šiemet ir siekė 88 milijonus, iš jų skolintos lėšos sudarė 3 milijonus 16 tūkstančių litų. Tad biudžeto deficitas 2012-aisiais, palyginti su 2013-aisiais, buvo perpus mažesnis nei šiemet.
Faktinės Panevėžio rajono savivaldybės išlaidos pernai buvo 89,6 mln. litų. Kaip žinia, biudžetas per metus yra tikslinamas.
Rajono savivaldybės Finansų skyriaus vedėjos Genės Šarkiūnienės teigimu, šiais metais biudžeto deficitas didėja dėl suplanuotų didesnių išlaidų investiciniams projektams ir remontui.
Praėjusiais metais Savivaldybė visiškai nesiskolino pinigų remonto darbams, paskolą ėmė tik investiciniams projektams finansuoti.
Iš šiais metais paimtos 6 mln. 718 tūkst. litų paskolos 4 mln. 718 tūkst. litų numatyta prisidėti prie investicinių projektų įgyvendinimo, remonto darbams ketinama skirti 2 milijonus litų.
Už šias lėšas bus remontuojamos keturios mokyklos, Upytės seniūnijos administracinis pastatas, Paįstrio kultūros centras. Šiais metais rajonas yra numatęs įsigyti šešias naujas transporto priemones.
Automobiliai bus perkami keturioms mokykloms, Panevėžio rajono švietimo ir Miežiškių kultūros centrams. Pasak G. Šarkiūnienės, Savivaldybės paskolos limitas šiais metais yra 10 milijonų litų, tad jai liks dar daugiau kaip 3 milijonų litų rezervas.
Didžiausios lėšos – švietimui
Savivaldybė šiemet planuoja gauti 17 mln. 873 tūkst. Lt gyventojų pajamų mokesčio. Iš valstybės iždo į biudžetą turėtų įplaukti per 13 mln. litų su gyventojų pajamų mokesčiais susijusių įplaukų. Žemės mokesčio planuojama gauti 1,4 mln litų, nekilnojamojo turto mokesčio – 350 tūkstančių litų.
Savivaldybės 2013 metų biudžeto projektas parengtas pagal 8 programas.
Daugiausia biudžeto lėšų atiteks švietimui – net 44 milijonai 143 tūkstančiai litų.
Tai išgirdę rajono Tarybos nariai puolė ginčytis, ką daryti su tuštėjančiomis mokyklomis. Opozicijos atstovė Violeta Grigienė siūlė, užuot uždarius mokyklas ir atleidus mokytojus, optimizuoti jų veiklos sąnaudas.
Jos teigimu, sumažinus aptarnaujančio personalo, peržiūrėjus kitas švietimo įstaigų išlaikymo išlaidas galima rasti rezervų taupyti: „Dabar rajone vieno vaiko išlaikymas mokykloje kainuoja kaip gerame koledže – 12 tūkstančių litų.“
Rajono meras Povilas Žagunis priminė, kad uždaryti mokyklas rajone Savivaldybę verčia Švietimo ir mokslo ministerijos įstatymai, reglamentuojantys mokinių skaičių.
Antrą vietą pagal lėšų poreikį užima Savivaldybės valdymo programa, jai numatyta beveik 16,8 mln. litų. Į šią sumą įeina ir Savivaldybės administracijos, seniūnijų, Kontrolės ir audito tarnybos išlaikymas, lėšos paskoloms grąžinti, palūkanoms už paskolas mokėti, valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti, priešgaisrinei tarnybai ir kt.
Trečias didelis gabalas – 15 mln. 751 tūkst. Lt – Savivaldybės biudžeto pyrage yra išlaidos socialinės atskirties mažinimo programai (įvairioms socialinėms išmokoms, senelių globos namams išlaikyti ir kt.).
Susirūpino laukiančiaisiais dantų protezų
Rajono Tarybos opozicijos atstovas Rimas Girštautas atkreipė dėmesį, kad Savivaldybė savo biudžete nėra numačiusi lėšų prisidėti prie pensininkų ir neįgaliųjų dantų protezavimo, kuri finansuoja ligonių kasos.
„Kai aš to klausiau, man buvo atsakyta, kad Savivaldybei neleidžia įstatymai remti dantų protezavimo programos, tačiau kitos savivaldybės, pavyzdžiui, Panevėžio, ją remia“, – sakė jis.
Vicemeras Antanas Pocius teigė, kad R. Girštautas tokio atsakymo negalėjo gauti, nes rajono Savivaldybė gali finansiškai prisidėti prie kaimo žmonių dantų gydymo. Esą tai ir bus padaryta skiriant lėšų per kitas programas.
Sugadino pultelius
Panevėžio rajono taryba vakar biudžetą priėmė 14 balsų už ir 9 susilaikius. Balsuojama buvo senoviškai, t. y. keliant rankas.
Grįžti prie, kaip juokavo politikai, senos ir geros tvarkos jiems teko nepataisomai sugedus 5 balsavimo įrangos pulteliams. Savivaldybė turėjo 26 tokius pultelius, o Tarybos narių yra 25.
Kadangi visiems nebeužteko pultelių, nuspręsta balsuoti rankomis. Rajono Savivaldybės administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys sakė, kad Lietuvoje nėra pirkti tokių pultelių, kokius jie naudoja. Tad Savivaldybei teko užsakyti pultelius tiesiai iš gamintojo Lenkijoje. Kol kas nėra žinoma, kiek jie kainuos ir kada atkeliaus.
Direktorius spėja, kad antrus metus naudojami pulteliai veikiausiai sugedo dėl kai kurių politikų įpročio braukyti juos nagais. Jautrus prietaisas į tai reagavo.
V. Žiurlys viliasi, kad jau po trijų savaičių baigus modernizuoti elektroninių paslaugų tinklą Tarybos nariai galės balsuoti kompiuteriais, kaip tai seniai daro miesto kolegos. Tačiau pulteliai vis tiek bus reikalingi. Mat didžiojoje salėje nėra techninių galimybių balsuoti kompiuteriais, ten bus galima naudoti tik pultelius.
Inga SMALSKIENĖ
