Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Panevėžio apskrities skyriuje atliekami du ikiteisminiai tyrimai dėl dviejų nelegaliai Panevėžio rajone veikusių smėlėto grunto karjerų, priklausančių fiziniams asmenims A.U. ir J.M.
Pasak pranešimo, ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso 202 str. 1 d. (Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla).
Pirminiais skaičiavimais, iš nelegaliai veikusių karjerų buvo išvežta beveik 8 tūkstančiai savivarčių, gauta daugiau nei 1 milijonas litų pajamų, o į valstybės biudžetą nesumokėta daugiau nei 50 tūkstančių litų mokesčių.
FNTT pareigūnai kurį laiką stebėjo ir fiksavo neteisėtą nelegalių karjerų savininkų veiklą. Atskleista, kad didžioji dalis neteisėtai išgautų gamtos išteklių tiesiogiai ir per tarpininkus buvo išvežama akcinei bendrovei „Panevėžio statybos trestas“ ir Kauno bendrovei, atliekančiai statybos darbus Panevėžyje, tiekiama į kitus objektus, parduodama įvairiems fiziniams asmenims.
Apie parduodamą smėlį, žvyrą, juodžemį ir gruntą buvo skelbiama Panevėžio miesto dienraščiuose.
Nustatyta, kad A.U. dar 2003 metais gavo leidimą išsikasti 0,48 ha dydžio kūdrą. Pagal gautą leidimą 170 000 kubinių metro iškasto grunto turėjo panaudoti lauko kelių remontui. Tačiau A.U. kelių neremontavo, o prekiavo iškastu gruntu.
Pareigūnai surinko duomenų, kad tvenkinio kasimas buvo tik priedanga, siekiant neteisėtai pardavinėti gamtos išteklius. Tai patvirtina ir faktas, kad su viena Panevėžio bendrove buvo sudaryta sutartis, pagal kurią bendrovė turėjo iškasti tvenkinį, o A.U. parduoti gruntą, kurį bendrovė pati turėjo išsikasti ir išsivežti. Tvenkinio kasimo laikas pagal šią sutartį numatytas net penkeriems metams.
Atliekant ikiteisminį tyrimą išaiškinta, kad kasama kūdra, esanti Trumpragio kaime, Panevėžio rajone, neatitinka projekte nurodytų matavimų bei kitų aplinkos apsaugos reikalavimų: projekte nurodytas kūdros plotas yra 0,48 ha - šiuo metu jau iškastas kūdros plotas yra beveik dvigubai didesnis, neišlaikyta kūdros konfigūracija ir šlaitų koeficientai, neišsaugotas augalinis dirvožemio sluoksnis, grunto iškasta 4 kartus daugiau negu nustatyta leidime.
Tai pat nustatyta, kad vien per 2006-2008 metus dviem bendrovėms buvo parduota 66 681,58 kubinių metrų grunto, iš jų: 1 397 kubinių metrų žvyro, 10 502 kubinių metro smėlio, 43 608,58 metrų grunto smėlio, 11 174 kubinių metro grunto.
Pirminiais skaičiavimais, už parduotus valstybinius gamtos išteklius iš šios kūdros gauta 871 062 litai pajamų, o nesumokėti mokesčiai valstybei sudaro beveik 20 tūkstančių litų.
Antrasis ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl Žvalgančių kaime iškastos kūdros - priešgaisrinio rezervuaro ir grunto, panaudoto kelio sankasoms įrengti ir gamybinio kiemo paaukštinimui.
J.M. žemėse iškastas gruntas buvo pardavinėjamas bendrovės ,,Panevėžio statybos trestas“ filialui „Gerbusta“. Iš tyrimo metu aptiktų sąskaitų faktūrų nustatyta, kad J.M. per 2007 m. balandžio-spalio mėnesius neteisėtai pardavė 62 234 kubinius metrus smėlingo grunto.
Pirminiais skaičiavimais, moteris už parduotą smėlio gruntą gavo 222 536 litus pajamų, o į valstybės biudžetą nesumokėta daugiau nei 36 tūkstančiai litų mokesčių.
FNTT Panevėžio apskrities skyriaus pareigūnai 2007 metais Panevėžio miesto apylinkės teismui perdavė bylą, kurioje aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo kaltinamas J.M. sutuoktinis V.M. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta daugiau nei 500 tūkstančių litų nesumokėtų mokesčių.
FNTT pažymi, kad fiziniai asmenys iš viso neturi teisės pardavinėti žemės gelmių išteklius, juos naudoti galima tik savo ūkio reikmėms ir tik gavus tinkamų tarnybų leidimus.
Baudžiamojo kodekso 202 str. 1 d. (Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla) nustato baudžiamąją atsakomybę už šį nusikaltimą - laisvės atėmimą iki dvejų metų.
