Panevėžio rajone veikiančių viešųjų pirčių lankytojams netrukus į pirtį teks pasiimti ne tik rankšluosčius ir vantas, bet ir asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, pažymą apie gyvenamosios vietos deklaraciją. Nuo to, kokia savivaldybė joje bus įrašyta, priklausys maudynių kaina.
Miestiečius maudys brangiau
Oficialiai Panevėžio rajone gyvenantys pirties mėgėjai mokės pigiau, o miestiečiams teks atverti pinigines plačiau.
Tokias, dar negirdėtas šalyje, taisykles ketinanti nustatyti Panevėžio rajono savivaldybė teigia nesugalvojanti kito būdo, kaip sumažinti pirčių patiriamus nuostolius.
„Kodėl rajono Savivaldybė turi dotuoti miestiečių maudynes? Turime remti tik savo gyventojus. Juk Panevėžio rajono savivaldybė rajono gyventojų maudynių savo viešojoje pirtyje nekompensuoja“,– klausė Panevėžio rajono savivaldybės Biudžeto ir ekonomikos komiteto pirmininkas Vytautas Rapolas Gritėnas.
Vakar klausimą dėl pirčių paslaugų tarifo svarstęs komitetas pritarė kainų diferencijavimui. Jeigu tam pritars ateinančią savaitę posėdžiausianti rajono Taryba, panevėžiečiai rajono viešosiose pirtyse nebegalės kaitintis už tą pačią kainą, kaip kaimo žmonės. Pastariesiems, kad įrodytų, jog jie gyvena ne mieste, pirtininkui reikės pateikti gyvenamosios vietos deklaraciją, pasą, asmens tapatybės kortelę arba vairuotojo pažymėjimą.
Panevėžio viešosios pirties direktorius Alfonsas Morkvėnas tuo tik džiaugiasi. Pasak jo, rajonui pakėlus maudynių pirtyse kainas panevėžiečiams, šie vėl grįš maudytis į miesto pirtį.
Esą dabar Panevėžio rajono savivaldybė, nustačiusi gerokai mažesnes pirčių paslaugų kainas nei miestas ir iš savo biudžeto padengianti jų patiriamus nuostolius, daro meškos paslaugą Panevėžiui.
Panevėžio savivaldybė pirčiai dotacijų neskiria. Miestiečiai, užuot savo viešojoje pirtyje mokėję 15 litų, važiuoja maudytis į rajoną už 9 litus. Dažniausiai jie renkasi priemiesčių – Velžio, Dembavos, Upytės pirtis.
Nuostoliai kasmet didėja
Panevėžio rajone veikia 9 pirtys: Dembavoje, Velžyje, Upytėje, Naujamiestyje, Krekenavoje, Smilgiuose, Naujamiestyje, Raguvoje, Ramygaloje ir 1 dušas Geležiuose.
Rajono Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus duomenimis, kasmet pirtys patiria vis didesnių nuostolių, todėl
Savivaldybei tenka skirti vis didesnes sumas pinigų iš biudžeto jiems padengti.
Praėjusiais metais tam prireikė 190 tūkstančių litų, 2011 metais – 170, 2010 metais – 150 tūkstančių litų. 2012 ir 2011 metais rajono pirtys aptarnavo panašų skaičių žmonių – atitinkamai 16 tūkst. 269 ir 16 tūkst. 878. Tik 2010 metais pirtyse apsilankė mažiau – 14 tūkst. 281 gyventojas.
Pirčių nuostoliai auga dėl didėjančio darbo užmokesčio darbuotojams, brangstančio šildymo ir kitų eksploatacijos kaštų.
Dabar Panevėžio rajono suaugę gyventojai už 1 viešojoje pirtyje praleistą valandą moka 7–9 litus, vaikai – 3–4 litus, dar mažesnės kainos nustatytos pensininkams, neįgaliesiems. Vieno apsilankymo savikaina daugelyje pirčių siekia 17–27 litus, o Geležių duše – net 33 litus.
Pirtis aptarnaujanti viešoji įstaiga Velžio komunalinis ūkis Savivaldybei siūlė pirties paslaugų kainas didinti keliais litais visiems gyventojams, nesvarbu, rajono ar miesto.
Tačiau Savivaldybė nusprendė nekeisti galiojančių pirčių paslaugų tarifų kaimo gyventojams, bet padidinti juos miestiečiams.
Pavyzdžiui, jeigu rajono gyventojas už vieną valandą maudynių Velžio pirtyje ir toliau mokės 9 litus, panevėžiečiui tai kainuos 14 litų. Atitinkamai kainos miestiečiams bus didesnės ir kitose rajono pirtyse.
Nieko protingesnio nesugalvoja
Panevėžio rajono tarybos Biudžeto ir ekonomikos komiteto narė Violeta Grigienė pritaria, kad rajonas privalo remti savo gyventojus, tačiau sunkiai įsivaizduoja, kaip praktiškai seksis įgyvendinti sprendimą tikrinti pirties lankytojų gyvenamąją vietą ir asmenybę.
„Pirtininkai, ypač priemiestinių gyvenviečių, nepažįsta visų gyventojų iš veidų. Net vietiniams teks pasirūpinti gyvenamosios vietos deklaracijos pažyma, neštis ją į pirtį.
Kita vertus, nemažai gyventojų gyvenamąją vietą yra deklaravę mieste, o gyvena rajone arba atvirkščiai“, – sakė ji. Tačiau bent jau šiuo metu Savivaldybė nieko geresnio, kaip savus gyventojus atsijoti nuo svetimų, t. y. miesto, nesugalvoja.
Inga SMALSKIENĖ