Po ilgų spyriojimųsi Bažnyčia viešai išreiškė pritarimą kunigo Roberto Pukenio popiežiaus Jono Pauliaus vardu pavadintų santarvės rūmų, suvienysiančių visas Panevėžyje veikiančias religines bendruomenes, vizijos įgyvendinimui.
Praėjusį šeštadienį Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas pašventino būsimos bažnyčios Parko gatvėje, miesto parko teritorijoje, vietą ir ten stovinčius 10 rūpintojėlių. Šventinimo iškilmėse, kurioms dirigavo R. Pukenis, dalyvavo gausus būrys svečių: miesto valdžios, religinių bendruomenių atstovai, Seimo nariai. Į šventinimo ceremoniją susirinkusius panevėžiečius jie patikino, kad palaiko maldos namų ir tautų kultūros centro po vienu stogu idėją.
Tiesa, miesto meras Vitalijus Satkevičius neišdrįso 100 procentų garantuoti, kad šią savaitę miesto Taryba pritars 1,5 hektaro žemės sklypo perdavimui Panevėžio vyskupijos kurijai. Kol kas R. Pukenis turi tik žodinį miesto valdžios pažadą.
Miesto meras išreiškė viltį, jog politikai priims teigiamą sprendimą. Tai, kad būsimos bažnyčios vietą pašventino vyskupas Jonas Kauneckas, panevėžiečiai suprato kaip oficialų Bažnyčios pritarimą Santarvės rūmų įdėjai. Bažnyčios pozicija šiuo klausimu neabejotinai turės įtakos ir miesto Tarybos sprendimui dėl sklypo perdavimo.
R. Pukenis juokavo, kad miesto parke, kur turėtų iškilti šventovė, specialiai suskubęs pastatyti 10 rūpintojėlių, kad miesto valdžia nebeturėtų kur trauktis. Rūpintojėliai, kuriuos išdrožė 10 garsiausių Lietuvos medžio drožėjų, tarp jų ir trys panevėžiečiai – Stanislavas Janušas, Dalius Dirsė ir Vidmantas Varananavičius, tarsi simbolizuoja idėjos įkūnijimo pradžią ir įpareigoja tęsti darbus.
Rūpintojėliai sukurti ir pastatyti už užsienio lietuvių ir mūsų šalies tikinčiųjų paaukotus pinigus.
Rūpintojėlius medžio drožėjai kūrė Miežiškiuose, klebono Rimanto Visockio įkurtame „Angelų slėnyje“.
Pasak R. Janušo, Lietuvoje daugiau nėra nė vienos vietos, kur stovėtų 10 rūpintojėlių. „Tai –savotiškas rekordas“,– kalbėjo jis.
Santarvės rūmai, jeigu jie iškils tokie, kaip yra sumanęs R. Pukenis, taip pat bus vieninteliai.
„Sekundė“ jau rašė, kad maždaug 25 milijonus litų kainuosiančių Santarvės rūmų idėją numatoma įgyvendinti etapais. Pirmiausia ketinama pastatyti bažnyčią ir Jono Pauliaus II muziejų. Vėliau, jeigu bus pinigų, turėtų atsirasti konferencijų salė, liaudies meno patalpos, biblioteka, kavinukė.
Tiesa, maldos namai po vienu stogu veikiausiai nebus tokie, kaip iš pat pradžių buvo sumanęs R. Pukenis. Juose nebus mečetės islamą išpažįstantiems totoriams. Mat Panevėžio vyskupas J. Kauneckas nepritarė, kad šalia katalikų melstųsi kitatikiai, bet neprieštaravo, kad tautinės mažumos santarvės rūmuose turėtų savo patalpas.
Šventinimo iškilmėse dalyvavusių religinių bendruomenių, tarp jų ir totorių, atstovai sakė, kad kitaip garbinantieji Dievą yra tokie pat jo vaikai.
Inga Smalskienė
