Mažiau koncertų, spektaklių, parodų, šventėse linksmins tik vietiniai saviveiklininkai, o pramogų pasaulio žvaigždutės miestą aplenks iš tolo.
Tokius 2010-uosius Panevėžiui žada ties nedarbo riba balansuojantys miesto kultūrininkai.
Siūlo dirbti už dyka
Savivaldybės kišenėje sėdinčios kultūros įstaigos šiomis dienomis gyvena gedulo nuotaikomis. Skaičiuojama, kad dėl sumažinto finansavimo darbo neteks kelios dešimtys darbuotojų.
Panevėžio kultūros citadelei – Bendruomenių rūmams dar tik savaitę vadovaujantis naujasis direktorius Gvidas Vilys jau pranešė numatantis sumažinti bent 8,5 etato. Vadovas tvirtina kitos išeities nematantis: šiųmetis darbo užmokesčio fondas apie 150 tūkst. Lt mažesnis už pernykštį. Tad gyvenant kaip iki šiol atlyginimams pinigų užtektų tik dešimčiai mėnesių.
„Darbuotojų atlyginimai ir taip jau minimalūs. Nėra kitos išeities, kaip dalį žmonių atleisti“, – teigė G.Vilys.
Jis neslepia, kad į bedarbių gretas teks nublokšti ne tik techninio personalo, bet ir kūrybinių darbuotojų. Veržtis diržus įstaiga ketina atleisdama dalį meno mėgėjų kolektyvų vadovų.
„Peržiūrime, ar kolektyvas pristato miestą, ar tik socialine veikla užsiima – penkis kartus per metus kokiame lopšelyje-darželyje pasirodo. Kai vienos vadovės paklausiau, kokios jos kolektyvo perspektyvos, pripažino, kad jokių, nes nariai seni ir išmiršta. Tai nereiškia, kad mes atsisakysime tokių kolektyvų, tegul jie repetuoja, bet už darbą vadovams mokėti atlyginimą sudėtinga“, – mano G.Vilys.
Jis skaičiuoja, kad rūmuose veikia apie dvylika Panevėžį reprezentuojančių kolektyvų, ir iki dešimties labiau primenančių būrelius.
Išsaugojusieji darbo vietą pernelyg taip pat nedžiūgauja. Pasak G.Vilio, visiems didėja darbo krūvis, tačiau užmokestis mažėja.
Muziejininkai atleidžiami
Apie gresiantį atleidimą Bendruomenių rūmų darbuotojams pranešta praėjusią savaitę. Kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas tokiam žingsniui ryšis ketvirtadienį. Muziejininkų atlyginimams per mėnesį trūksta apie 5700 Lt. Tiek sutaupyti direktorius nemato jokių kitų resursų, tik dalį darbuotojų atleisti. Planuojama, kad darbo neteks trys žmonės, dar šešiems gerokai sumažės atlyginimai.
Muziejininkų vidutinis darbo užmokestis dabar siekia 1100 Lt, techninio personalo atlygis minimalus.
A.Astramskas neslepia: dėl apkarpyto darbo užmokesčio fondo ir praretintų darbuotojų gretų nukentės muziejaus veikla.
„Planuojame atleisti filialuose – Sąjūdžio muziejuje ir Kranto g. – dirbančius muziejininkus. Aišku, kad sumažėjus darbuotojų turės mažėti ir jų aptarnaujamų lankytojų“, – pripažįsta A.Astramskas.
Pranešti apie atleidimą rengiasi ir Muzikinio teatro vadovas Vidmantas Kapučinskas. Teatro kolektyvas netenka keturių darbuotojų. Maža to, likusiesiems darbo užmokestis mažės bent 20 proc.
„Muzikiniame teatre net ir labai ieškant nebėra ką atleisti. Mūsų teatras – vienintelė kultūros įstaiga, kur direktorius net pavaduotojo neturi. Aš negaliu atleisti choristo – be balsų choras negali būti, kaip ir orkestras – be trimitininko, fleitininko, klarnetininko ar pan. Tik V.Šustauskas, būdamas Kauno meru, galėjo sugalvoti ir pasiūlyti kvartetui groti dviese“, – teigė V.Kapučinskas.
Teatro direktorius prognozuoja, kad pakirtus šaką, ant kurios vis dar laikosi kultūra, netrukus daugiau darbo turės policijos pareigūnai.
„Tai, kas dabar visoje Lietuvoje vyksta su kultūra, galime sulyginti su Stalino vykdytu genocidu. Be abejo, labiausiai visus tuos atleidimus pajus lankytojai“, – mano V.Kapučinskas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
