Vilnius, Klaipėda, dar Kaunas ir visa likusi Lietuva. Tokį valstybės žemėlapį braižo studentai ir tebesėdintieji mokyklos suoluose. Varžybose dėl gabaus, išsilavinusio jaunimo nuo didmiesčių vis daugiau atsiliekančiame Panevėžyje kasmet gyventojų sumažėja maždaug 1500.Švietimo bendruomenė ant pirštų skaičiuoja studijas baigusius ir į gimtąjį miestą sugrįžtančius jaunuolius. Statistikos departamento duomenimis, iš beveik 112 tūkst. panevėžiečių, jaunimo iki 25-erių metų – vos per 30 tūkst. Ar Aukštaitijos sostinei negresia virsti miestu, kur vietos užteks tik senukams?
Praėjusiais metais Panevėžio bendrojo lavinimo mokyklas baigė 1361 abiturientas, tai yra beveik 100 mažiau nei 2009-aisiais. Tačiau pernai studijas užsienyje pasirinko dvigubai daugiau panevėžiečių nei prieš porą metų – 82.
Daugiau nei pusė 2010-ųjų laidos abiturientų mokosi šalies aukštosiose. Daugiausia panevėžiečių sutinkama Vilniaus, Vytauto Didžiojo ir Vilniaus pedagoginiame universitetuose.
Mokyklų vadovai ir miesto Švietimo skyriaus specialistai tiesmukiški: studijuoti gimtajame mieste jaunuoliai dažniausiai pasilieka ne dėl vietinių aukštųjų – Kauno technologijos universiteto Panevėžio instituto ir Kolegijos – siūlomų studijų programų, bet verčiami ribotų šeimos finansinių galimybių. Tačiau jei tėvų kišenėse nešvilpauja vėjai, jaunimas be nostalgijos pamojuoja gimtajam miestui vildamasis ateityje į jį sugrįžti nebent aplankyti tėvų.
Namuose sulaiko neturtas
Kad materialiniai išskaičiavimai – dažniausia priežastis, paskatinanti studijuoti vietinėse aukštosiose, pripažįsta ir KTU Panevėžio instituto direktorius Žilvinas Bazaras. Tačiau jis pastebi ir kitą nerimą keliančią tendenciją: dauguma šiauliečių, baigusių Šiaulių universitetą, pasilieka savo mieste, tačiau daugelis KTU Panevėžio instituto diplomą įgijusių panevėžiečių išvažiuoja iš Aukštaitijos sostinės.
„Ar Panevėžys – patrauklus miestas išsilavinusiam jaunuoliui, labai individualus reikalas. Bet kaip ten būtų, matome, kad Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, sostinės trauka didžiulė. Vilnius – kultūros centras, europinis miestas, galintis pasiūlyti karjeros galimybes. Panevėžys tuo pasigirti negali“, – jaunuolių pasirinkimo priežasčių ieško Savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Akvilija Aleniūnienė.
Anot jos, gerai bent tai, kad Švietimo ir mokslo ministerija bei aukštosios mokyklos ėmėsi ieškoti būdų, kaip sustabdyti pagreitį įgaunančią studentų emigraciją į užsienio universitetus. Jaunųjų protų nutekėjimą bandoma užtvenkti su olimpiadų prizininkais sudarant sutartis, kad jie liktų studijuoti Lietuvoje.
Studijuojančiųjų užsienyje gretos auga
Viena geriausių Panevėžio bendrojo lavinimo mokyklų įvardijamos 5-osios vidurinės kas septintas praėjusių metų abiturientas studijuoja užsienyje, dauguma – Didžiojoje Britanijoje. Mokyklos direktoriaus Antano Donielos teigimu, auklėtiniai užsienio universitetus aktyviai šturmuoti ėmėsi prieš porą metų.
Direktorius neabejoja: išvažiuojančiųjų gretos tik didės. Mokyklos atlikta moksleivių apklausa rodo, kad studijuoti svetur tvirtai apsisprendę net 37 proc. dabartinių abiturientų, tai yra 5 proc. daugiau nei ketinančiųjų šturmuoti Lietuvos aukštąsias. Kiti, pasak A.Donielos, studijuoti Lietuvoje nusiteikę tik tuo atveju, jei nepavyks įstoti į užsienio universitetus.
Direktorius išskiria dvi pagrindines priežastis, kodėl panevėžiečiai stengiasi pasprukti ne tik iš gimtojo miesto, bet ir savo šalies.
Dauguma respondentų aiškino susivilioję giliomis aukštojo mokslo tradicijomis užsienyje, platesniu studijų programų pasirinkimu, geresne studijų kokybe, didesnėmis karjeros galimybėmis turint užsienio universiteto diplomą, gabūs jaunuoliai siekia įgyti ne vietinį, o pasaulyje pripažįstamą išsilavinimą.
Jau porą metų įvairiuose Didžiosios Britanijos universitetuose bestudijuojantys buvę 5-osios vidurinės auklėtiniai, anot A.Donielos, pažymi, kad jų pasirinkimą lėmė siauras kai kurių specialybių pasirinkimas Lietuvoje, gana miglotos įsidarbinimo galimybės baigus vietinius universitetus. Studijuojantieji svetur Lietuvos aukštosioms mokykloms priekaištauja dėl studentams brukamos teorijos ir nuo realybės atitrūkusių studijų programų.
„Didžiojoje Britanijoje studentai ruošiami gyvenimui, universitetų studijų programos susietos su pramonės poreikiais“, – vieną iš aukštojo mokslo užsienyje privalumų įvardija A.Doniela.
Studijuoti senuosiuose pasaulio universitetuose lietuvius vilioja susiaurinamos bendrojo lavinimo programos – jaunuolių netenkina, kad Lietuvos universitetai moko visko, bet po truputį, ko, jų nuomone neturėtų būti.
Pasak A.Donielos, apklausti užsienio aukštosiose studijuojantys buvę mokyklos auklėtiniai visi be išimties patikino, kad mokytis svetur atsieina gana brangiai – vien už bendrabutį tenka pakloti apie 2000 litų per mėnesį. Tačiau finansinę naštą palengvina studentams plačios galimybės užsidirbti.
Ne vienas pripažino, kad derindami studijas ir darbą sugeba ne tik susimokėti už mokslą ir pragyventi, bet dargi finansiškai paremti Lietuvoje likusius artimuosius.
Netenkina panevėžietiškas atlygis
A.Donielos teigimu, iš baigusių aukštąsias 5-osios vidurinės mokyklos auklėtinių į Panevėžį grįžta vienetai. Dauguma gyvenimą kuria Vilniuje.
„Sostinės patrauklumas – plati darbo rinka. Kiekvienas, patyręs sėkmę aukštojoje, ieško jo išsilavinimą atitinkančių karjeros galimybių. Panevėžyje perspektyvias įmones galima suskaičiuoti ant pirštų ir jose paprastai jau visos vietos užimtos. Be to, jaunuolio, turinčio aukštąjį išsilavinimą, netenkina ir panevėžietiškas atlyginimas – kiek daugiau nei 1000 litų“, – įsitikinęs A.Doniela.
Šiuo metu Panevėžio apskrityje vidurinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčius, tesiekia vos per 1800 litų.
Anot direktoriaus, ne tik Panevėžiui, bet ir visai Lietuvai gabus jaunimas prognozuoja senukų šalies ateitį – emigracija auga, o darbingo, intelektualaus potencialo valstybėje lieka vis mažiau. Aukštaitijos sostinė, pedagogo nuomone, atsidūrusi toje pačioje situacijoje, kaip ir kiti mažesni šalies miestai.
„Nemanau, kad Panevėžys ir už jį mažesni miestai klestės. Apmaudu“, – perspektyvų kol kas nemato A.Doniela.
Direktoriaus dukra, baigusi Vilniaus ir Stokholmo universitetuose švedų kalbos studijas bei ekonomikos studijas tarptautinėje verslo mokykloje, taip pat jau septinti metai dirba Suomijos vyriausybėje. Nors, pasak A.Donielos, dukra puoselėja planus sugrįžti į Lietuvą, tačiau kol kas tėvynėje nemato perspektyvos.
„Lietuvai dar nereikia patirtį turinčių žmonių. Valstybinius, milijoninės vertės projektus Suomijoje valdanti dukra Lietuvoje turbūt įsidarbintų nebent švedų kalbos mokytoja, bet ekonomistės diplomą ir patirtį tektų dėti į stalčių. Ar verta?“ – „Sekundei“ teigė direktorius.
Didėja noras ištrūkti
Kitos prestižine laikomos Panevėžio J.Balčikonio gimnazijos devyni praėjusių metų abiturientai studijuoja Jungtinėje Karalystėje, Rygoje – trys, Danijoje – du, Airijoje ir Olandijoje – po vieną.
Iš 207 pernykščių abiturientų Panevėžyje, gimnazijos direktoriaus Raimondo Dambrausko teigimu, pasiliko studijuoti tiek mažai, kad įstaiga net nesiėmė skaičiuoti. Dauguma įstojo į garsiausius šalies universitetus.
„Panevėžyje studijuoti pasiliekama dažniausiai tik todėl, kad išvažiuoti neleidžia šeimos finansinės galimybės“, – kolegoms pritaria R.Dambrauskas.
Anot jo, Panevėžys nesulaukia sugrįžtančių diplomuotų buvusių gimnazistų. Direktorius suskaičiavo vos kelis čia dirbančius buvusius mokinius. Daugelis darbuojasi didmiesčiuose.
„Ryški tendencija, kad abiturientų noras išvažiuoti kasmet didėja“, – teigė R.Dambrauskas.
Miestui trūksta strategijos
Vaidotas Vaitkevičius, verslo centro „Roma“ vadovas
Panevėžys – penktas pagal dydį Lietuvos miestas, įkurtas strategiškai patogioje vietoje. Metropolis. Atrodytų, jo klestėjimas – garantuotas, tačiau netgi mažesni miestai Panevėžį aplenkė.
Visuomenės senėjimo tendencija Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, didelė, bet Panevėžys išskirtinai pabrėžia šį faktą. Miestas įsiveržia į lyderius pagal išsilavinusio jaunimo emigraciją iš Panevėžio į kitus miestus ar užsienį ir tokia tendencija mūsų negali džiuginti. Miestas nekuria jokios motyvacijos jaunimui pasilikti. Panevėžyje didžiausias nedarbas, laisvalaikio praleidimas – ribotas, miestas neturi jokios strategijos, kaip susigrąžinti ir išlaikyti jaunus žmones.
Kur ieškoti išeities? Pirmiausia reikėtų pradėti nuo strategijos sukūrimo. Galbūt verta sugrįžti prie savarankiškos aukštosios mokyklos įkūrimo idėjos. Savivaldybė turi ieškoti būdų, kaip skatinti jaunimą sugrįžti į gimtąjį miestą: remti studijas, suteikti paramą gyvenamajam būstui ir, be abejo, užtikrinti darbo vietą. Turime pritraukti į miestą užsienio investicijas, kurtis vietines gamybos ir prekybos įmones, pasirūpinti jaunimo užimtumu.
Nors Panevėžys dabartiniu metu nepasižymi laisvų darbo vietų pasiūla, tačiau aš pats jau kurį laiką ieškau vadybininko ir nerandu. Kodėl?
Kas gali pasakyti, kas slegia išsilavinusius jaunuolius? Be abejo, tik jie patys. Su jais reikia diskutuoti, kalbėtis, išgirsti, nes be jaunų žmonių Panevėžiui gresia tapti eiliniu Lietuvos miesteliu, ko mes, verslininkai, tikrai nenorime. Mes verslą sukūrėme Panevėžyje ir norime, kad jis klestėtų.
Prioritetas – kurtis verslui palanki politika
Tomas Rudokas, pedagogas, Dailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas
Ar Panevėžys – patrauklus miestas gyventi, galėčiau labai rimtai pasiginčyti. Gimiau ir užaugau Panevėžyje, baigiau Šiaulių universitetą ir vėl grįžau į gimtąjį miestą, nors turėjau galimybę važiuoti kur noriu. Nesakyčiau, kad miestas būtų nepatrauklus. Tačiau matau kitą problemą. Dvidešimt metų buvo tendencingai formuojamas Panevėžio kaip kaimiško tipo miesto įvaizdis. Nors dabar Lietuvoje į progresyvių miestų statusą galėtų pretenduoti tik du – sostinė Vilnius ir uostą turinti Klaipėda. Didelio skirtumo tarp Kauno, Šiaulių ir Panevėžio nematau. Sutinku, kad Kaunas turi daugiau aukštųjų mokyklų, bet kitų skirtumų kaip ir nėra. Visi trys miestai turi tą patį posovietinį palikimą – sugriuvusią pramonę. Išskirtinės dvasios irgi nė viename jų nėra.
Panevėžio bėda ta, kad vietinis institutas plėtoja techninių dalykų studijas, bet kur savo mieste dirbti jas baigusiam jaunuoliui, jei gigantiškos gamyklos – jau praeitis?
Verslą kurti irgi ne kiekvienas gali. Mažiausiai 10 tūkst. litų reikia turėti susitaupiusiam, kad galėtum pradėti dirbti.
Bėgimas iš Panevėžio buvo ryškus jau devintajame dešimtmetyje. Aš pats J.Balčikonio mokyklą baigiau 1986-aisiais. Iš 26 klasės mokinių Panevėžyje likome penki. Iš išvažiavusiųjų mokytis į Vilnių negrįžo nė vienas.
Visiškai vienodai, kur gyventi, nebent geram menininkui, kurio vardas yra žinomas ir turi vertę. Tačiau verslas sukasi Vilniuje, pinigai ir karjeros galimybės taip pat didžiausi sostinėje. Kodėl taip yra, atsakymas aiškus: verslas eina, kur sąlygos geresnės, žmogus – kur daugiau moka. Kol Panevėžyje nebus besikuriančiam verslui palankios politikos, miestas neturės verslo įmonių ir žmonių nesusigrąžins. Panevėžys už Europos Sąjungos pinigus įkūrė Pramonės parką, ar jis nestovės tuščias? Ne iš vienų draugų verslininkų esu girdėjęs, kad užsienio kapitalo įmonės nori investuoti mūsų mieste, bet negali. Susidūrę su kliūtimis investuotojai renkasi kitą miestą. Nereikia pamiršti, kad gandai greitai sklinda – vieniems investuotojams nusivylus, kiti irgi atsargiai vertins galimybes Panevėžyje.
