Prieš dešimtmetį Panevėžys, garsėjęs kaip „tulpinių“ miestas, šio įvaizdžio sugebėjo atsikratyti, bet nauji korupcijos skandalai vėl smogė Aukštaitijos sostinei. Besibaigiantys metai Panevėžiui lėmė patį blogiausią ir juodžiausią scenarijų per pastarąjį dešimtmetį. Ir 2010-ieji kol kas nieko gero miestui nežada.
Nevilties metai
Pirmą kartą Panevėžys Naujuosius pasitinka neturėdamas realios valdžios, o jo įvaizdis – visiškai sugriautas.
Šiemet ekonomikos nuosmukis Panevėžiui smogė bene skaudžiausiai iš visų didžiųjų miestų, bedarbių rekordiškai padaugėjo – iki penkiolikos procentų. Jų veikiausiai yra dar daugiau, nes Darbo biržoje neregistruojami išvykstantieji laimės ieškoti į užsienį, o ekonominių emigrantų procentas šiemet Lietuvoje yra didžiausias nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų.
Be to, į korupcijos skandalus įsipainiojo aukščiausi miesto vadovai ir politikai. Pastaruoju laiku juos negailestingai kerta Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Net šešiems Tarybos nariams pateikti įtarimai dėl korupcijos, tačiau atsistatydinti ryžosi tik vienas. Tokia padėtis būtų neįsivaizduojama daugelyje demokratinių valstybių, kuriose stiprios pilietinės organizacijos gali pasipriešinti valdžios savivalei, tačiau tokių Aukštaitijos sostinėje nėra.
Ta bendruomenės dalis, kuri galėtų pasakyti, kad miestui gana korupcijos ir valdžios savivalės, tyli, o tų, kurie bando kalbėti, – per mažai ir jų balso Panevėžio „išrinktieji“, nepaiso.
Tampa nepatraukliu
Kad Panevėžys praranda patrauklumą, vis garsiau kalba miesto verslo bendruomenė. Svarstoma, kad dėl korupcijos skandalo miestas gali būti nepatrauklus investuotojams. Ateityje ši situacija atsigręš nesukurtomis naujomis darbo vietomis.
„Skandalas Panevėžiui atsilieps neigiamai, nes įvykiai Savivaldybėje turi didelės įtakos miesto verslui, infrastruktūrai, investicijų pritraukimui, teisingam biudžeto paskirstymui visuomenės reikmėms. Jeigu tik per kyšius verslininkai gali laimėti viešuosius konkursus, tai lemia ir biudžeto lėšas. Neskaidriems konkursams jų išleidžiama daugiau. Užsienio investuotojams situacija mieste turės mažiau įtakos, jiems svarbiau infrastruktūra. Po metų vyks rinkimai, ir panevėžiečiai jau dabar turi galvoti, kas valdys miestą. Žmonės, kurie eina į valstybės tarnybą, turi pasišvęsti tarnauti visuomenei“, – dabartinę situaciją mieste vertino Šiaulių banko Panevėžio skyriaus vadovas Juozas Bečelis.
Dėl susidariusios politinės suirutės bankininkas linkęs kaltinti ir rinkėjus – jie balsuoja už partijų lyderius, bet ne už asmenybes, iš kurių kiekvienas gali tapti miesto vadovu.
„Kalbam, kad miesto politikai blogi, bet juk mes, rinkėjai, tokią Tarybą suformavom“, – teigė J.Bečelis.
Situacija kaip Afrikoje?
Apie sugadintą miesto įvaizdį atvirai kalba ne tik patys panevėžiečiai ar miesto verslininkai bet ir verslui atstovaujančios Lietuvos organizacijos. Laisvosios rinkos instituto ekspertai tikina, kad verslininkai, nusprendę investuoti į kokį nors miestą, pirmiausia išsiaiškina, kokia jame darbo jėgos ir žemės kaina, koks korupcijos lygis.
„Nesvarbu, kuriame mieste klesti korupcija, jeigu verslininkui ką nors reikia papirkti – tai kainuoja pinigus, prarandamas laikas, kai investicijos užstringa – tai didžiulė kaina. Visa tai prisideda prie sprendimo, kur investuoti. Verslininkai ir taip turi ką veikti – rūpesčiai dėl konkurencijos, dėl gamybos ir kiti svarbūs reikalai. Be to, prisideda neproduktyvi veikla – kyšio davimas ar ieškojimas, kam sumokėti, kad būtų leista plėtoti verslą. Tai galima įvertinti pinigais. Miesto, kai reikia leisti pinigus, kad kažką padarytum, o ir išleidus neaišku, ar pasieksi tikslą, patrauklumas investuoti sumažėja“, – „Sekundei“ teigė Laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Žilvinas Šilėnas.
Kaip pavyzdį ekspertas pateikia Afrikos šalis. Daugelyje jų korupcijos lygis aukštas, todėl šios valstybės nesulaukia investuotojų dėmesio. Pasak Ž.Šilėno, sunku atspėti, kokią įtaką miestui turės korupcijos skandalas, tačiau ji, mažesnė ar didesnė, tikrai bus.
„Jokio pateisinimo nereikia ieškoti – tai vienpusiškai blogai“, – teigė Ž.Šilėnas.
Siūlo skaidrumą
Kaip panaikinti miestui padaryta žalą? Lietuvos marketingo asociacijos valdybos pirmininkas Simonas Bartkus mano, kad turistų srautui korupcijos skandalas įtakos neturės, nes atvykstantiesiems į Panevėžį svarbiau, kad miestą būtų patogu pasiekti, jame būtų saugu ir nestigtų pramogų.
Neigiamai į susidariusią situaciją gali reaguoti tik galimi investuotojai.
„Norint nustatyti tikrą žalą dėl galimų korupcinių valdininkų veiksmų, Panevėžiui reikėtų atlikti miesto įvaizdžio tyrimą. Dabartiniai Panevėžio vadovai turėtų imtis aktyvių veiksmų, kad panaikintų žalą, padarytą per metus miesto įvaizdžiui – stengtis, kad viskas būtų skaidru, ir tai aktyviai propaguoti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje“, – patarimus dalijo S.Bartkus.
Pasak jo, korupcijos skandalas yra svarbus verslininkams, ateityje ketinantiems investuoti mieste, nes jiems reikia nuolat palaikyti kontaktą su vietine valdžia, o pasitikėjimas labai svarbu.
Pakeitė įvaizdį
„Apie miesto įvaizdį pasakysiu ne savo žodžiais. Kalbėjau su žinomais Panevėžyje žmonėmis, nors jie nėra politikai. Tie panevėžiečiai sako, kad tapo gėda gyventi šiame mieste. Jie prisipažino, kad patyrė didžiulę gėdą, kai Panevėžys buvo vadinamas „tulpinių“ miestu. Lietuva šį įvaizdį jau buvo pamiršusi. Dabar miestas garsėja korupcijos skandalais. Kol nusiplausime šią dėmę, praeis ne vieneri metai“, – tikino nepriekaištinga reputacija garsėjantis miesto politikas Tomas Josas.
Politikas stebėjosi, kad iki šiol tik vienintelis Tarybos narys Gintaras Byčius, įtariamas korupcija, atsisakė Tarybos nario mandato.
T.Josas mano, kad labiausiai į korupcijos skandalą reaguos verslininkai, jie atsisakys minčių plėtoti verslą ir verčiau jį pradės Šiauliuose.
„Verslininkai kyšius politikams ir valdininkams duoda neturėdami kitos išeities, žinodami, kad kitaip nebus sprendžiami jų klausimai. Lietuvos verslininkai apie šią situaciją gerai žino, ir kol Panevėžys atsigaus, praeis daug laiko“, – lėtomis permainomis įsitikinęs T.Josas.
Politikas mato vienintelę išeitį – miesto politikai turi pradėti dirbti skaidriai ir viešai, tokių darbų iki šiol trūko.
„Kol, pavyzdžiui, „Aukštaitijos vandenys“ bus valdančiųjų šėrykla, kur jie uždirba po šešis tūkstančius litų per mėnesį, tol apie skaidrumą galime užmiršti“, – teigė T.Josas.
Demokratijai ne laikas?
Kodėl Panevėžyje iki šiol nėra pilietinių judėjimų, galinčių aiškiai pasakyti, kad visuomenė netoleruoja klestinčios korupcijos, o negausus miesto inteligentų ratas tyli? KTU lektorė ir miesto Tarybos narė Gema Umbrasienė mano, kad tokia situacija susiklostė ne tik Panevėžyje, bet ir visoje Lietuvoje – šviesuomenė politikoje tapo nepageidaujama. Panevėžyje šis vakuumas juntamas dar labiau.
Mantas TOMKŪNAS
